captcha

Jūsų klausimas priimtas

Smunkantis jaunųjų pedagogų lygis – ne bėda: šiais laikais reikia lyderio, o ne enciklopedininko

Pedagogo studijas pastaraisiais metais renkasi vidutiniai ir silpnesni mokiniai. Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė sako, kad šiandien mokytojo vaidmuo iš esmės pasikeitė: „Jis turi skatinti mokinių domėjimąsi, smalsumą, kūrybiškumą, gebėjimą teorines žinias taikyti praktiškai. Jam būtini ir lyderystės įgūdžiai. Ar tai galima išmatuoti pažymiais?“
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pedagogo studijas pastaraisiais metais renkasi vidutiniai ir silpnesni mokiniai. Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė sako, kad šiandien mokytojo vaidmuo iš esmės pasikeitė: „Jis turi skatinti mokinių domėjimąsi, smalsumą, kūrybiškumą, gebėjimą teorines žinias taikyti praktiškai. Jam būtini ir lyderystės įgūdžiai. Ar tai galima išmatuoti pažymiais?“

„Jaunimas iš esmės vengia rinktis šią profesiją, nors, pavyzdžiui, Suomijoje net ketvirtadalis būsimų studentų norėtų būti mokytojais“, – tokie teiginiai nuskambėjo iš Joniškyje vykusioje konferencijoje pranešimą skaičiusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Jurgos Zacharkienės lūpų.

Regioninės politikos analizės skyriuje dirbanti specialistė pateikė tyrimų duomenis. Pagal juos į pedagogines studijas patenka dauguma vidutinių ar net silpnesnių gebėjimų mokinių. Pavyzdžiui, 2012 metais minimalus stojančiųjų į pedagogines specialybes balas buvo 16,1. Su žemesniu balu stota tik į inžinerinius ir technologinius mokslus.

„Vadinasi, gabiausieji pedagogo profesijos beveik nesirenka ir ateityje nelabai kam bus pakeisti dabartinius mokytojus“, – niūrią perspektyvą brėžė pranešėja.

Testą išlaiko tik pusė

Universitetinės pedagoginių studijų programos vykdomos Lietuvos edukologijos, Šiaulių, Klaipėdos ir Lietuvos sporto universitetuose.

Siekiant, kad į mokyklas eitų dirbti motyvuoti jaunuoliai, 2010 metais buvo įvestas pedagogikos studijų motyvacijos testas, stojantiesiems į pedagogikos bakalauro studijas aukštosiose mokyklose.

Šio testo metu tikrinamas stojančiųjų sąmoningas apsisprendimas siekti profesinės mokytojo karjeros.

Pasak J. Zacharkienės, kasmet pageidavimą išbandyti jėgas pareiškia apie 3 tūkst. šalies abiturientų, bet atvyksta tik apie 50 proc. pareiškėjų. Iš jų tik maždaug pusė testą išlaiko ir įstoja.

Vis dėlto pastebima, kad įvedus motyvacinį testą vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2010–2012 metais kilo.

Domėjimasis profesija slopsta

2013 metų bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgos duomenimis, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupę (valstybės finansuojamas (VF) vietas) vidutiniai konkursiniai balai universitetuose siekė 17,9, o kolegijose – 14,82.

Įstojusiųjų į universitetus balas pastaraisiais metais išlieka stabilus, tačiau kolegijose jis smarkiai svyruoja ir nuo praėjusių metų smuktelėjo net 2,25 balo.

Didžiausia dalis studentų, įstojusių į pedagogines studijas 2012 metais, buvo iš Švenčionių, Zarasų, Vilniaus ir Pasvalio rajonų.

„Iš Joniškio rajono 2010 metais 7 proc. abiturientų rinkosi pedagogines studijas, 2012-ųjų duomenimis – niekas“, – palygino J. Zacharkienė. 

Atlyginimas neatitinka darbo krūvio

Švietimo ir mokslo viceministrė G. Krasauskienė 15min.lt pažymėjo, kad pedagoginių studijų populiarumo mažėjimas pirmiausia susijęs su įsidarbinimo problema: dėl mokinių skaičiaus traukimosi ir nedidelės pedagoginio personalo kaitos laisvų darbo vietų beveik nėra.

„Mokytojų vidutinis atlyginimas šiek tiek smuko, tačiau vis dar yra didesnis už valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinį atlyginimą. Tačiau mokytojų uždarbį lemia darbo krūvis – dalyje mokyklų jis mažėja“, – kalbėjo G. Krasauskienė.

Kita vertus, viceministrė atkreipė dėmesį, kad mokytojo profesija reikalauja pašaukimo, gebėjimo, mokėjimo dirbti su vaikais bei jaunimu, kūrybiškumo. 

„Reikalavimai mokytojui ir dėl globalizacijos iššūkių, ir dėl visuomenės poreikių, ir dėl nuolatinės švietimo kaitos pasauliniu mastu nuolat auga. Mokytojo profesiją mokslininkai priskiria prie psichologiškai sudėtingiausių. Mokytojas turi būti ne tik geras savo dalyko specialistas, bet ir puikus pedagogas, todėl tikrai ne kiekvienas gali juo būti“, – įsitikinusi G. Krasauskienė.

Reikia ne enciklopedijos, bet lyderio

Vertindama stojančiųjų į pedagogines specialybes balą viceministrė atkreipė dėmesį, kad jas renkasi ir itin gabūs, išsilavinę, aukštų tikslų turintys jaunuoliai.

„Kalbant apie mokytojų gebėjimus – ne vien iš stojimo balų juos galime vertinti. Kaip žinome, mokslininkais gana dažnai tampa toli gražu ne pirmūnai, o žmonės, kurie nori dirbti toje srityje ir turi tam gebėjimų. Šiuolaikinėje mokykloje pedagogas nebėra vaikščiojanti enciklopedija, jo vaidmuo iš esmės yra pakitęs: jis turi skatinti mokinių domėjimąsi, smalsumą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą, gebėjimą teorines žinias taikyti praktiškai. Jam būtini ir lyderystės įgūdžiai. Ar tai galima išmatuoti pažymiais?“ – retoriškai klausė G. Krasauskienė.

Vis dėlto ji priminė, kad valstybė siekia, jog mokytojo profesiją rinktųsi gabūs žmonės. Tai numatoma ir 2013–2022 m. Valstybinėje švietimo strategijoje. Ja siekiama į mokyklas pritraukti  ir daugiau vyrų – išlaikyti lyčių pusiausvyrą labai svarbu.

Visoje Europoje mokytojo profesija yra populiaresnė tarp moterų. Lietuvoje mokytojo profesija yra bene labiausiai „moteriška“ – 87,92  proc. pedagogų yra moterys. Panašiai yra Bulgarijoje, Estijoje ir Latvijoje.

Specialybės paklausa – 7-oje vietoje

Lietuvos edukologijos universiteto (LUE) studijų prorektorė Vilija Salienė sakė, kad 2013 metais įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą balo vidurkis yra 18 balų.

„Vyrauja stereotipas, kad į LEU įstojama su žemu balu, tačiau realybė tokia, kad stojimo balas yra pakankamai aukštas. Žinoma, negalime lygintis su medicinos ar ekonomikos studijomis“, – neneigė prorektorė.

Daugiausia studentų yra iš Vilniaus, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apskričių. Apie 65 proc. studentų sudaro merginos, 35 proc. – vaikinai.

Po pirmųjų studijų metų nubyra apie 6 proc. įstojusiųjų.

Šiemet studijuoti švietimo ir ugdymo kryptyje norą pareiškė ir motyvacijos įvertinime dalyvavo 1187 abiturientai – 627 mažiau nei pernai.

„Nors ir mažėja stojančiųjų, skaičiai rodo, kad norinčiųjų įgyti pedagogo profesiją yra daugiau nei valstybė skiria finansuojamų vietų“, – atkreipė dėmesį LEU atstovė.

Šiais metais bakalauro studijas universitete baigė 1700 studentų, apie 60 proc. jų tęsia studijas įvairiose magistrantūros  programose.

„2013 metų universitetų reitinguose pagal universitete įsigytos specialybės paklausą darbo rinkoje užimame 7 vietą tarp visų valstybinių universitetų (iš viso jų yra 14 – red. past.)“, – sakė V. Salienė.

Meilė darbui lemia profesinę sėkmę

ŠMM duomenimis, 2012 metais mokyklose pradėjo dirbti 726 (2,3 proc. visų mokytojų) jauni mokytojai, kai 2010 metais – 482 (1,5 proc.).

Stiprinti pedagogų motyvacijai didinti įgyvendinami įvairūs projektai. Pavyzdžiui, projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ dalyvaujantiems mokytojams suteikiama galimybė vienus metus padirbėti kitose darbo vietose – tyrimų centruose, vertinimo agentūrose ar ministerijoje, o pasisėmus naujos patirties sugrįžti į ugdymo procesą.

Siekiant pritraukti į mokyklas jaunus, išsilavinusius ir motyvuotus žmones, sukurta ilgalaikė socialinė programa „Renkuosi mokyti“, kurios tikslas – ugdyti pedagogą kaip lyderį, aktyvų bendruomenės narį, savo žiniomis norintį ir gebantį keisti mokyklą bei visuomenę.

Nuo programos pradžios 2008 m. parengta apie 60 programos dalyvių.

„Be to, veikia ambicingas projektas „Lyderių laikas“, siūlantis lyderystės studijas, konsultanto veiklą, darbą, keičiant visos savivaldybės, ne tik mokyklos, praktiką.

Tokios iniciatyvos mokytojui suteikia daugiau erdvės, skatina būti iniciatyviam, savarankiškam, kūrybiškesniam ir labiau atsakingam už kiekvieno mokinio tobulėjimą“, – aiškino viceministrė.

Tarptautiniai tyrimai rodo: savo profesija patenkinti ir turintys geresnes darbo sąlygas mokytojai pasiekia geresnių rezultatų.

Vilniuje geresnių rezultatų pasiekia vyresni – 50–59 metų mokytojai, kituose didžiuosiuose šalies miestuose – 60-ečiai. Tačiau miesteliuose ir kaimuose – jaunesni, 30–49 metų, mokytojai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...