captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žydų fondas pusę kompensacijos sumos atidės ateities kartoms

Fondas, disponuojantis lėšomis už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nutarė pusę kompensacijoms už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenės turtą skiriamos sumos atidėti ateities kartoms. Likusieji pinigai bus naudojami žydiškumo puoselėjimui ir paveldo apsaugai Lietuvoje.
F. Kukliansky, I. Juodytės (BFL) nuotr.
F. Kukliansky, I. Juodytės (BFL) nuotr.

Fondas, disponuojantis lėšomis už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nutarė pusę kompensacijoms už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenės turtą skiriamos sumos atidėti ateities kartoms. Likusieji pinigai bus naudojami žydiškumo puoselėjimui ir paveldo apsaugai Lietuvoje.

Pagal Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, numatyta iki 2023 metų iš valstybės biudžeto į fondą pervesti 125 mln. litų kompensaciją, kuri bus skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Kitų metų valstybės biudžete numatyta kompensacijoms skirti 12,5 mln. litų. Antradienį už skiriamų lėšų paskirstymą atsakingo Geros valios fondo valdyba sprendė, kaip šias lėšas padalyti.

Kaip po valdybos susitikimo sakė vienas iš fondo pirmininkų Andrew Bakeris, fondo valdyba po diskusijų nutarė pusę šios sumos, tai yra 6,25 mln. litų, atidėti ateities kartoms.

Kita dalis, likę 6,25 mln. litų, bus padalyti taip: 4,5 mln. litų bus paskirstyti per Lietuvos žydų bendruomenę. Šios lėšos bus skiriamos bendruomenių poreikiams, projektams šalies mastu finansuoti.

Kaip sakė Lietuvos žydų bendruomenės, kuri kartu su A. Bakeriu vadovauja Geros valios fondui, pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenė siekia remti žydiškas mokyklas, darželius, yra rūpinamasi pagyvenusiais žmonėmis, kuriems sudaroma galimybė burtis, jie nuvežami į gamtą, veikia netgi jogos užsiėmimai. Bendruomenė ketina dėti pastangas gaivinti jidiš kalbą.

„Mums svarbiausia yra ne namai, ne pastatai, ne mašinos, o svarbiausia tai yra žydiškumo puoselėjimas. Tas kainuoja pinigus, į tą reikia dėti daug jėgų“, – sakė F. Kukliansky.

1,25 mln. litų bus pervesti į naują fondą, iš kurio bus remiami įvairūs projektai, kuriuos galės siūlyti tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos. Jais bus siekiama stiprinti žydų gyvenimą arba paveldo būklę Lietuvoje.

Likusios lėšos bus skiriamos fondo administravimo reikmėms tenkinti.

Seime svarstant įstatymą, nepasitenkinimą lėšų pervedimu į vieno fondo rankas yra reiškusi Kauno žydų religinė bendruomenė. Lietuvos žydų bendruomenės vadovė apgailestauja, kad jos pareiškimai sudarė įspūdį, kad Kauno ir Vilniaus žydai nesutaria, esą taip nėra.

„Lietuvos žydų bendruomenė yra skėtinė organizacija, kuri vienija 29 organizacijas, tarp jų ir regionines – Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Ukmergės ir Panevėžio. Kaune yra žydų organizacija, kuri turi apie 700 narių, ir tai yra normali konsoliduota organizacija, tačiau yra ir kita organizacija – labai mažytė religinė Kauno bendruomenė, kuri neaišku, kiek žmonių turi, kadangi mums nesako, bet mes įtariame, kad joje yra mažiau nei dešimt žmonių.

Jų požiūriu, didžioji pinigų suma turėtų atitekti jiems kaip religinei mažai žydų bendruomenei, o visos Lietuvos žydų ir Kauno reikalai jiems nelabai rūpi, todėl tvyro nuomonė, kad Vilniaus žydai nesutaria su Kauno žydais. Tai – netiesa, Kauno žydai puikiausiai sutaria su Vilniaus žydais ir bendrai visi sutaria, yra tik maža separatistinė grupė“, – sakė F. Kukliansky.

Fondo valdyba taip pat kalbėjo apie lėšų skyrimą kompensacijoms žydų kilmės asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusiems Lietuvoje ir nukentėjusiems nuo totalitarinių režimų. Tam yra numatyta atskira 3 mln. litų suma, kurios didžiąją dalį – 95 proc. ketinama padalyti iki šių metų galo. Likę pinigai bus saugomi tam atvejui, jei kartais atsirastų tokių, kurie kreiptųsi dėl kompensacijos pavėlavę. Tikimasi, kad tai nebus masiškas reiškinys.

Kaip sakė Geros valios fondo pirmininkė, dėl kompensacijų kreipėsi 1774 asmenys, apie 200 jų tebegyvena Lietuvoje, likusieji yra išsibarstę po visą pasaulį ir gyvena Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje, Jungtinėse Valstijose, kitose šalyse.

Tai yra garbaus amžiaus žmonės, daugiausiai tie, kurie, pasak fondo pirmininkės, karo metais buvo dar vaikai. F. Kukliansky teigimu, išlikusių gyvų nukentėjusiųjų galėtų būti apie du tūkstančius, tačiau ne visi asmenys kreipėsi dėl kompensacijos. Kai kuriems kompensacijos suma atrodė nepriimtina.

Kiekvienam nukentėjusiajam, kuris kreipėsi dėl kompensacijos, skiriama 1600 litų suma. „Tai yra simbolinė pinigų suma“, – pabrėžė F. Kukliansky.

Geros valios fondo pirmininkė teigė, kad didžioji dalis kompensacijoms skirtų lėšų jau išdalinta, likusiais atvejais dar tikrinamos bylos.

F. Kukliansky pripažino, kad išdalyti šias lėšas buvo sudėtingas darbas, nes reikėjo tikrinti ataskaitas, bylas, kad nebūtų padaryta klaidų ir neatsirastų tokių, kurie neteisėtai pasinaudotų lėšomis.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais prieš žydus buvo vykdytas Holokaustas: jie buvo suvaryti į getus, vėliau dauguma sušaudyta Vilniuje – Paneriuose, Šiauliuose – Kražiuose, Kaune – IX forte.

1943 m. pavasarį pradėta likviduoti Lietuvos getus; dalis žydų buvo išvežti į nacių koncentracijos stovyklas, kiti – nužudyti. Iš viso sušaudyta ar nukankinta 196 tūkst. Lietuvos žydų. Iš jų 170 –190 tūkst. Lietuvoje nužudyta nacių ir su jais kolaboravusių vietinių gyventojų.

Antrojo pasaulinio karo metais ir pokario laikotarpiu nukentėjo žydų kultūros paveldas, dauguma žydų kultūros vertybių išvežta į Frankfurtą prie Maino.

Kaip skelbiama Izraelio ambasados Lietuvai tinklapyje, po Antrojo pasaulinio karo iš SSSR į Lietuvą atsikėlė keli tūkstančiai žydų, buvo atkurti žydų vaikų darželiai, našlaičių namai, pradžios mokyklos, Valstybinis žydų muziejus. Nuo XX a. 5 deš. pab. sovietų valdžia pradėjo uždaryti žydų kultūros įstaigas, nacionalizuoti maldos namus. Po Stalino mirties, prasidėjus vadinamajam atšilimo laikotarpiui, dalis žydų išvyko į Izraelį, Vakarų Europos valstybes. 2001 m. duomenimis, žydai Lietuvoje tada sudarė tik 0,1 proc. visų gyventojų.

1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui, Vilniuje įkurta Lietuvos žydų kultūros rėmimo draugija, įsteigtas žydų institutas, Vilniaus universitete pradėjo veikti Judaikos studijų centras, atkurtas Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Vilniuje veikia vaikų darželis, valstybinė Šalom Aleichemo mokykla, sekmadieninės mokyklos, meno kolektyvas „Fajerlach“, sporto klubas „Makabi“, Lietuvos nacionalinis radijas kartą per savaitę transliuoja žydams skirtas laidas, televizija – kartą per savaitę rengia laidą „Menora“. Žydams grąžintos 28 sinagogos.

Rugsėjo 23 d. paskelbta Lietuvos žydų genocido diena.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...