captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokytojas antstoliams „pridavė“ Vilniaus mokyklą

Jaunas mokytojas dėl neišmokėto atlyginimo perdavė antstoliams Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jaunas mokytojas dėl neišmokėto atlyginimo perdavė antstoliams Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą. Prieštaringai vertinto politiko Vyto Karsoko vadovaujamai įstaigai tai ne pirmas nemalonumas – dėl amžiaus neteisėtai atleistai šios mokyklos mokytojai vasarą buvo priteista 12 tūkst. litų kompensacija.

Antstoliams mokyklą perdavęs mokytojas iš darbo nutarė išeiti savo noru, nes nepavyko susitarti dėl lankstaus darbo grafiko ir jo pavadavimo per studijas.

Pedagogo teigimu, pagal įstatymus jam priklausanti suma nesiekia tūkstančio litų. Darbo inspekcijos nutarimas, kad pinigai turi būti išmokėti, nevykdomas.

Kaip užsiminė mokytojas, jam telefonu buvo grasinama nekelti triukšmo, nes neva niekur negaus darbo. „Bijoti galima, bet kas iš to? Jei visi tylės ir neieškos teisybės nieko gero ir nebus – gyvename demokratiškoje valstybėje, o ne totalitarinėje“, – nusileisti nelinkęs vyras.

Direktoriai už nieką neatsako

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, didžiausia problema yra ta, kad mokyklų vadovai tiesiogiai neatsako už savo ar administracijos neteisėtus sprendimus.

„Visos išlaidos, kurias priteisia teismai, mokamos iš mokyklos biudžeto. Tačiau savivaldybė, kaip steigėja, gali tokį vadovą bausti bei pareikalauti grąžinti dėl neteisėtų sprendimų iššvaistytas mokyklos lėšas. Žinoma, savivaldybių yra visokių, kai kurios „užsimerkia“ ir nemato problemos, turim ir tokių atvejų, kai profesinė sąjunga kreipiasi į savivaldybę, kad ši imtųsi priemonių dėl neteisėtų mokyklos vadovo veiksmų“, – DELFI komentavo profsąjungos vadovas.

A.Navicko nuomone, problemos šaknys slypi teisinėje bazėje, kuri nenumato asmeninės biudžetinių įstaigų vadovų atsakomybės. Savivalda ne visada nori bausti nekompetentingus vadovus, o ypač tuos kurie lojalūs valdančioms politinėms partijoms.

Turi politinį užnugarį, todėl rizikuoja

„Reikėtų numatyti asmeninę atsakomybę bent jau tiems vadovams, kurie piktybiškai pažeidinėja įstatymus“, – įsitikinęs profesinės sąjungos pirmininkas.

Be to, ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarka turėtų būti labiau orientuota į mokyklos bendruomenės pasirinkimą, o ne į politinių partijų žaidimus, kuriuos A. Navickas vadino „kas turės daugiau „klapčiukų“.

„Turintis gerą užnugarį savivaldybėje mokyklos vadovas savo ruožtu irgi linkęs dažniau „rizikuoti“ dėl neteisėtų sprendimų, nes tikisi, kad bus išgelbėtas nuo atsakomybės“, – dėsningumą pastebi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Nemokamos skolos auga

Rugpjūtį iš darbo išėjęs buvęs Fabijoniškių mokyklos mokytojas iki šiol neatgauna jam priklausančių pinigų. Pasak jo, mokykla ne tik vėlavo jam išmokėti darbo užmokestį, bet ir pažeidė kitus kelis Darbo kodekso straipsnius.

„Galutinė situacija tokia, kad mokyklą perdaviau antstoliams, tačiau ji vis viena nevykdo prievolės su manimi atsiskaityti. Galima sakyti, kad tai juokingi pinigai, tačiau net ir tokie yra žmogaus nuosavybė ir joks darbdavys neturi teisės jų neišmokėti – bet kokiu atveju privaloma atsiskaityti su darbuotoju“, – pabrėžė DELFI pašnekovas.

Mokytojui nesuprantama, kodėl administracija ignoruoja įstatymus, tačiau „žioploms klaidoms“ jis to nelinkęs nurašyti.

„Jei darbdavys vėluoja sumokėti darbą paliekančiam darbuotojui, už praleistas dienas jam yra mokamas vidutinis darbo užmokestis, nesvarbu, kad žmogus jau yra atleistas“, – Darbo kodeksą priminė mokytojas.

Pasak DELFI pašnekovo, raštiško susitarimo, kad mokykla su juo atsiskaitys vėliau, nebuvo, todėl už tris savaites (kai buvo vėluojama sumokėti, kas priklauso – DELFI) ir „prikapsėjo“ pinigų.

Patyrė spaudimą

Buvęs mokytojas teigė susidūręs su spaudimu ir net grasinimais, kad niekur neras darbo.

„Tačiau jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio kyla ginčas, jį bet kurios pusės iniciatyva galima nagrinėti Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijoje. Posėdžio metu priimamas sprendimas, kurį per 30 dienų galima ginčyti. Mano mokykla komisijos sprendimo nekvestionavo, o tai reikštų, jog sutiko išmokėti pinigus, tačiau neišmokėjo, todėl kreipiausi į antstolius“, – paaiškino vyras.

Gamtos mokslų mokytojui susidaro įspūdis, kad problema nesprendžiama iš principo. „Nežinau, gal kada nors kam nors ne ten kelią perėjau, kas žino“, – sakė DELFI pašnekovas.

Vadovavo A. Valinsko rinkimų štabui

Pasikalbėti su Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriumi DELFI nepavyko. Prieš pietus atsiliepęs telefonu ir išgirdęs, kad skambina DELFI, direktorius pokalbį atidėjo, nes „dabar susirinkimas“, tačiau sutartu metu jo kabinete nebebuvo. Kaip paaiškino referentė – išvykęs, iki darbo pabaigos nebepasirodys. Mobiliojo telefono numeris – paslaptis.

Kaip rašė DELFI, Fabijoniškių mokyklos direktorius vadovavo socialliberalų Vilniaus skyriui, ėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Vadovavo Tautos prisikėlimo partijos pirmininko Arūno Valinsko rinkimų štabui. 2011 metų liepą už parašų klastojimą Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teisme su kitais trimis bendrapartiečiais buvo pripažintas kaltu dėl parašų klastojimo ir nubaustas 6,5 tūkst litų bauda.

Parašai klastoti 2009-ųjų balandžio 1-ąją, kad tuometinis Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos lyderis A.Valinskas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose

Atleido mokytoją, nes „per sena“

V. Karsoko vadovaujamos Fabijoniškių vidurinės mokyklos administracijos sprendimą atleisti „per seną“ mokytoją Vilniaus miesto apylinkės teismas dar vasarą pripažino neteisėtu. Tačiau, kaip rašė spauda, mokytojai priteista 12 tūkst. litų kompensacija atsigręžė prieš pačią mokyklą.

Kaip rodo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos vadovės Jūratės Voloskevičienės patirtis, dažniausiai kompensacijos dėl netinkamų mokyklų vadovybės sprendimų išmokamos būtent iš mokinio krepšelio lėšų ir direktoriams tai tampa pretekstu psichologiškai spausti darbuotojus neieškoti teisybės. Neva dėl kelių nepatenkintųjų nukentės visi, nes kompensacijos bus išskaičiuotos iš mokinio krepšelio lėšų, kitaip tariant – mokytojams mokamų atlyginimų fondo.

Stumia į finansinę duobę

Mokytojų profesinės sąjungos vadovė sveikino kolegas, kurie nenusileidžia, tačiau pabrėžė, kad jiems pinigai turėtų būti išmokėti iš mokyklos steigėjo – savivaldybės biudžeto, antraip neteisėtus sprendimus priimančių vadovų mokyklose darbuotojai liks be atlyginimų.

„Kai mokytojas išeina iš darbo, jam nesvarbu iš kokių lėšų jam bus sumokama kompensacija, jis tik džiaugiasi ją gavęs. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstant mokinio krepšelio metodikos pakeitimus profesinės sąjungos akcentavo: jokios teisminės išlaidos ir išeitinės pašalpos negali būti mokamos iš mokinio krepšelio, nes tai stumtų mokyklas į finansinę duobę“, – akcentavo J. Voloskevičienė.

Profesinių sąjungų nuomone, neteisėtais mokytojų atleidimais turėtų susirūpinti ne tik savivaldybės, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos auditoriai.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...