captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvos upes gįžta aštriašnipiai eršketai

Trejus metus Lietuvoje įgyvendinama Eršketų išteklių atkūrimo programa. Šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko praėjusio amžiaus viduryje. Eršketus ėmėsi veisti Žuvininkytės tarnyba.
 Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Trejus metus Lietuvoje įgyvendinama Eršketų išteklių atkūrimo programa. Šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko praėjusio amžiaus viduryje. Eršketus ėmėsi veisti Žuvininkytės tarnyba.

Iš Rusnės ir Laukystos veislynų atkeliavę dvejų mėnesių eršketukai sveria po 5–8 gramus. Jaunikliai paleidžiami į Neries ir Šventosios upes, jose eršketai neršdavo nuo senų laikų. Šios karališkos žuvys gali užaugti iki kelių šimtų kilogramų, itin vertingi jų ikrai. Tačiau eršketai Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko prieš gerą pusšimtį metų.

„Mano duomenimis, paskutinis eršketas pagautas  1956 m. Jis užfiksuotas Jurbarko rajone. Mačiau nuotrauką: su vežimu veža, uodega velkasi žeme“, – sakė Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyrio vedėjas      Stasys Aleksandravičius.

Jau kurį laiką žuvininkytės ūkiuose auginami sibiriniai eršketai, kurie tiekiami prekybai, o atkurti Baltijos jūros aštriašnipių eršketų išteklius imtasi prieš trejus metus. Pasak žuvivaisininkų, į upes paleista 20 tūkst. eršketukų.

„Auginti sunku. Mes įvertinome tai, kad ikrų litras kainuoja  40 tūkst. litų. Nusipirkti  100 g reikia bent 4 tūkst. litų. Mes turėjome 400 g, išsirito 15 tūkst., iš jų iki šios dienos išaugo daugiau nei 9 tūkst. Žiemai auginti palikta 1200. Per žiemą išaugs iki 500–600 g. Tai bus didesnė žuvis už silkę“, – pasakojo Stasys Aleksandravičius.

Eršketų jaunikliai, patekę į Neries ir Šventosios upes, tikimasi, per mėnesį pasieks Kuršių marias. Kiti ūgtelėję eršketukai, pažymėti žymekliais, bus paleisti pavasarį. 

„Mūsų žymėtų eršketukų jau pagauna Baltijos jūroje. Jie sveria  1,5 kg. Gražiai auga. Ir dėl lašišų buvo skeptikų. Lašišų ir šlakių ištekliai, juos veisiant, atsistatė ir dabar jie nebe Raudonojoje knygoje. Taip pat ir su aštriašnipiu eršketu“, – dėstė Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys.

Žuvivaisos specialistų teigimu, atkurti aštriašnipių eršketų išteklius gali padėti žvejai. Šios žuvys subręsta po 15–20 metų ir tuomet gali veistis natūraliu būdu. Todėl prašoma žvejų mėgėjų sugavus upėje ar Kuršių mariose eršketą paleisti atgal į vandens telkinį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...