captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ligonių kasos kompensuos lietuvių gydymą užsienyje (papildyta)

Nuo penktadienio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, kurios, tikimasi, suteiks daugiau galimybių mūsų kraštiečiams, apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydytis ES, gauti reikiamas specialistų paslaugas. Užsieniečiai taip pat galės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nuo penktadienio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, kurios, tikimasi, suteiks daugiau galimybių mūsų kraštiečiams, apdraustiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gydytis ES, gauti reikiamas specialistų paslaugas. Užsieniečiai taip pat galės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje.

Lietuva – ne vienintelė valstybė, taikysianti šią tvarką. Šią direktyvą į nacionalinę teisę solidariai perkėlė visa Europa, siekiant užtikrinti laisvesnį pacientų judėjimą tarp ES šalių, kad jie galėtų lengviau gauti norimas paslaugas.

„Nuo rytojaus įsigalioja ES patvirtinta direktyva, pagal kurią visi ES piliečiai planiniam gydymui galės vykti į užsienį, bet esminis momentas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kad bus kompensuojama tos šalies kainomis, iš kurios žmogus vyksta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas. Naujoji tvarka negalios būtinajai medicininei pagalbai, kurios tvarka nesikeičia.

Nuo spalio 25 d. bus galima vykti į ES valstybes, o jose gavusieji reikiamas medicinos paslaugas ir grįžę į Lietuvą galės kreiptis į 5 teritorines ligonių kasas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kad jiems būtų kompensuotos patirtos išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Pavyzdžiui, asmuo, vykstantis gydytis į Vokietiją, pirmiausia už paslaugas susimokės pats, o vėliau jam išlaidos bus kompensuojamos. Dėl kompensacijos bus galima kreiptis per metus laiko nuo paslaugos gavimo, išmoka už gydymą bus išmokama per 30 d. Valstybinei ligonių kasai išnagrinėjus prašymą. Norint gauti kompensaciją, reiks pateiki turėtą gydytojo siuntimą, medicininių dokumentų išrašus bei finansinius dokumentus, patvirtinančius paciento mokėjimą už paslaugas.

Pasak A. Sasnausko, paslaugų kainų skirtumai Lietuvoje ir užsienyje siekia nuo 5 iki 10 kartų, svetur jie yra didesni, kaimyninėse valstybėse kainos yra panašios. VLK vadovas įspėjo, kad vykstant į išsivysčiusias ES šalis reiktų būti atsargiems, nes ten kainų skirtumai didesni.

„Žmogui mes kompensuosime lietuviškomis kainomis, tiek, kiek yra kompensuojama Lietuvoje, o visą skirtumą – tiek, kiek kainuoja užsienyje, jis turės apmokėti pats“, – atkreipė dėmesį VLK direktorius.

Norint vykti gydytis į užsienį, visada bus reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.

Išlaidos bus kompensuojamos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones, tačiau nevertėtų tikėtis, kad bus padengtos išlaidos už kelionę – lėktuvo bilietus, automobilio kurą, gyvenamąją vietą.

Žadama, kad vykstantieji gydytis svetur galės gauti konsultaciją naujai sukurtame tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinių centrų tinkle, kuris esą užtikrins nuolatinį patikimos informacijos teikimą pacientams apie sveikatos priežiūros paslaugas įvairiose šalyse. Toks centras veiks ir Lietuvoje, kuriame pacientams konsultavimo paslaugas teiks Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos ir VLK specialistai.

Skaičiuojama, kad ši paslauga bus aktuali apie keliems procentams lietuvių, prognozuojama, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos sudarys ne daugiau kaip PSDF 1 proc. lėšų.

VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės teigimu, estetinės grožio chirurgijos paslaugos pagal naująją tvarką nebus kompensuojamos PSDF lėšomis, jei pacientas gaus tokias paslaugas ES šalyje, jos nebus apmokamos.

VLK atstovai kol kas neprognozuoja, kad dėl naujosios tvarkos ir Lietuvoje esančių žemesnių paslaugų kainų pagausės pacientų eilės ir kokių šalių piliečiai norės gydytis Lietuvoje. Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kuri neturi didelių eilių planinėms paslaugoms gauti. Tačiau jau dabar manoma, kad latviai galėtų atvykti į Lietuvą kardiologinių paslaugų. Taip pat VLK tikisi, kad tautiečiai nepuls gydytis svetur, kur esą geresnės paslaugos, o rinksis paslaugas arčiau namų. Mat, anot J. Sabalienės, asmuo vis tiek renkasi gydymo paslaugas arčiau namų arba ten, kur jis gyvena.

VLK duomenimis, lietuviai yra pamėgę vykti atlikti genetinių tyrimų į Angliją ar vykti gydytis akių į Estiją ar Šveicariją, kuri nėra ES narė. Už būtinosios pagalbos paslaugas Lietuva daugiausia moka Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos ligonių kasoms.

„Gali būti, kad išliks panašios tendencijos, o gali būti visai naujos tendencijos. Pažiūrėsime, kur pacientai vyksta. Paprastai tai yra kaimyninės valstybės arba ten, kur yra kažkokie nusistovėję srautai“, – dėstė VLK Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...