captcha

Jūsų klausimas priimtas

VU ir šeši vienuoliai susirėmė dėl pastato sostinės senamiestyje

Vilniaus universitetas (VU) ir šeši vienuoliai susirėmė dėl pastato Vilniaus senamiestyje. Dėl to, kam atiteks senieji Pranciškonų rūmai – seniausiam šalies universitetui ar šešiems Vilniaus apylinkėse veikiantiems vienuoliams iš Lenkijos – turi nutarti Vyriausybė.
Vilniaus Pranciškonų bažnyčia ir rūmai, T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Vilniaus Pranciškonų bažnyčia ir rūmai, T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) ir šeši vienuoliai susirėmė dėl pastato Vilniaus senamiestyje. Dėl to, kam atiteks senieji Pranciškonų rūmai – seniausiam šalies universitetui ar šešiems Vilniaus apylinkėse veikiantiems vienuoliams iš Lenkijos – turi nutarti Vyriausybė.

Kaip pranešė LNK žinios, po ilgo teismų maratono, valstybė savo žinion susigrąžino vadinamuosius Pranciškonų rūmus. Į didžiulį senamiestyje esantį pastatą pretenduoja Vilniaus universitetas ir Pranciškonų eventualų ordinas.

„Tai yra 6 Lenkijos piliečiai, vienuoliai, kuriems grąžinta Pranciškonų bažnyčia, ir kurie pretenduoja į visus tuos 6000 kvadratinių metrų.Pretendavimo pamatas yra, mano supratimu, abejotinas, nes jie remiasi, kad 1938 metais okupacinė Vilniaus valdžia perdavė jiems tuos statinius“, – teigė VU projektų vadovas Audrius Valotka.

VU rūmuose norėtų įkurdinti filologus, mat senajame universiteto pastate jie netelpa. Pavyzdžiui, aštuoniolikai Lietuvių katedros darbuotojų yra tik keturios darbo vietos.

Vyriausybė jau mėnesio pradžioje turėjo nuspręsti, kam atiduoda pastatą, tačiau sprendimą atidėjo. Pretekstu neatiduoti pastato vienuoliams gali tapti tai, kad sovietmečiu jis buvo rekonstruotas.

„Įstatymas reikalauja, kad natūra turtas pareiškėjui gali būti gražinamas tam tikromis sąlygomis. Viena jų – kad bendras plotas negali būti padidėjęs daugiau nei vienu trečdaliu“, – aiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.

Universitetas aiškina, kad pastatas turi atitekti jam, nes čia kažkada gyveno Jonas Basanavičius, veikė pirmoji lietuviška mokykla, o registre iki šiol nurodoma, kad pastatas skirtas mokslui.

„Tie lenkų pranciškonai jau 20 metų yra Lietuvoje, bet jie yra labai uždari, jie nedalyvauja lietuviškose kultūros renginiuose, neskolina turimų bažnytinio meno vertybių didžiosioms mūsų parodoms.  Iš šešių vienuolių tik vienas teišmoko lietuviškai susišnekėti. Tai žmonės – ne Lietuvos pranciškonai“, – sakė A.Valotka.

Su pranciškonais eventualais LNK žinioms susisiekti nepavyko, mat jų vyresnysis pasitraukė tylai. Vilniaus arkivyskupijos kurija taip pat nekomentuoja pranciškonų ketinimų susigrąžinti pastato, esą ji tik žino, kad pastate pranciškonai planuoja užsiimti sielovada ir ugdymu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...