captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kur keliauja produktai, kurių mes nenuperkame

Nuo 1945 metų spalio 16 dieną minima kaip Pasaulinė maisto diena. Jos tikslas – priminti apie tai, jog dalis žmonių kenčia badą, o turtingose valstybėse maistas yra tiesiog švaistomas. Nors apie tai kalbama daug ir dažnai, iki šiol nėra rastas efektyvus sprendimas, ką daryti, kad tinkamo vartoti maisto neišmestume į sąvartynus. GRYNAS.lt domėjosi, kiek pasenusių produktų išmeta ar kitur realizuoja Lietuvos prekybos centrai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nuo 1945 metų spalio 16 dieną minima kaip Pasaulinė maisto diena. Jos tikslas – priminti apie tai, jog dalis žmonių kenčia badą, o turtingose valstybėse maistas yra tiesiog švaistomas. Nors apie tai kalbama daug ir dažnai, iki šiol nėra rastas efektyvus sprendimas, ką daryti, kad tinkamo vartoti maisto neišmestume į sąvartynus. GRYNAS.lt domėjosi, kiek pasenusių produktų išmeta ar kitur realizuoja Lietuvos prekybos centrai.

Lietuviškų prekybos centrų strategija: nuo akcijų iki labdaros projektų

Didžiųjų prekybos tinklų  atstovai Lietuvoje sako, kad bebaigiančio galiojimo maistui paprastai paskelbia akcijas ir išparduoda jį mažesnėmis kainomis. Tokios strategijos laikosi „Maxima“. „Iki“ prekybos tinklas sako turintis filosofiją prekiauti tik šviežiais maisto produktais, todėl visus šios kategorijos neatitinkančius maisto produktus skiria labdaringai organizacijai „Maisto bankas“.

Prekybos tinklas „Norfa“ maisto likučiams taiko dvi strategijas. Pasibaigusio galiojimo maistą utilizuoja, o dar tinkamą naudoti, tačiau ne visai šviežią – skiria vargstantiems per labdaros organizacijas. Tokiu keliu eina ir „Rimi“ tinklas.

„Gyvūninės kilmės produktus, pasibaigus jų galiojimu, kaip ir reikalauja įstatymai, utilizuojame. Per mėnesį vidutiniškai iš vienos parduotuvės utilizavimui atiduodame apie porą tonų produktų. Į tai neįeina negyvūninės kilmės ( duona, kruopos, vaisiai daržovės kt produktai), pastaruosius išdaliname ūkininkams, gyvūnų globos būreliams, medžiotojams ir t.t, juos sušeria gyvūnams ir žvėrims“, – situaciją GRYNAS.lt komentavo „Rimi Lietuva“ tinklo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Nenori rizikuoti žmonių sveikata

Tinklo atstovė sako, kad per akcijas maistu stengiamasi pasidalinti ir su skurdžiau gyvenčiais žmonėmis, tačiau tam, kad bendradarbiavimas su labdaros organizacijomis vyktų sistemingai ir centralizuotai reikia aiškios sistemos, logistikos tvarkos ir atitinkamų sąlygų bei priežiūros.

„Kol nėra aiškių būdų, kaip užtikrinti maisto saugumą, mes matome pavojų rizikuoti žmonių sveikata“, – pabrėžia R. Stanaitytė-Česnulienė. Vis dėlto, kaip ji priduria, kai kurios lokaliai veikiančios parduotuvės yra sudariusios sutartis su šalia esančiomis labdaros organizacijomis, vaikų dienos centrais ir reguliariai juos remia.

Prekybos tinkle „Norfa“ per mėnesį utilizuojama apie 6 tonos gyvulinės kilmės pasenusio maisto (įskaitant kepimui naudojamus riebalus) ir apie 250 kg negyvūninės kilmės (daržovės, vaisiai ir kt.) produkcijos.

Tačiau, kaip pabrėžia tinklo atstovas Darius Ryliškis, dar tinkamas vartojimui maistas atitenka septynioms labdaros organizacijomis, su kuriomis yra sudarytos pastovios sutartys. Maistą tokiu keliu gauna „Lietuvos samariečiai“, „Vilties švyturys“, „Atjauta“, Anykščių rajono neįgaliųjų draugija, VŠĮ „Brėkšta“, VŠĮ „Neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centras“ ir Šiaulių vyskupijos kurija.

„Šiemet per devynerius mėnesius „Norfa“ suteikė labdaros maisto produktais už 2 mln. litų. 2012 metais „Norfos mažmenos“ labdara maisto produktais siekė apie 2,7 mln. litų“, – sakė D. Ryliškis.

1,6 tūkst. tonos maisto – „Maisto bankui“

Prekybos tinklas „Iki“ ketverius metus bendradarbiauja su labdaros organizacija „Maisto bankas“, kuriai per 2012 metus skyrė 1,6 tūkst. tonos paskutinę dieną galiojančio maisto produktų už 8,5 mln. litų.

„Paskutinę dieną galiojančius maisto produktus paaukoti „Maisto bankui“ nusprendėme suprasdami, kad dauguma šių produktų yra dar tinkami vartoti, todėl vietoj jų išpardavimo nusprendėme juos geriau paaukoti skurdžiau gyvenantiems šalies gyventojams ir taip prisidėti, sprendžiant bent dalį šalies socialinių problemų. Žinoma, tam įtakos turėjo tokios organizacijos kaip „Maisto bankas“ atsiradimas, kuri gali operatyviai šį maistą perduoti jo stokojantiems“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. Vis dėlto, anot jo, tokio maisto pastaraisias metais mažėja, nes tikslėja maisto prekybos tinkluose planavimas.

„Paaukoto maisto kiekis pernai buvo šiek tiek mažesnis nei 2011 metais, nes stengiamės vis geriau pažinti savo klientus, numatyti jų poreikius ir pagal tai planuoti užsakymus, kad netinkamo vartoti maisto liktų kuo mažiau“, – dėstė A. Petraitis.

„Iki“ parduotuvėse surinkti maisto produktai, nebetinkami paramai, t. y. produktai, nebetinkami vartoti maistui, pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo produktai, produktai su pažeista pakuote, maisto likučiai iš gamybos cechų, tvarkomi dviem būdais. Dalis produktų, kurie yra tinkami naudoti gyvūnų šėrimui, yra atiduodami ūkininkams, zoologijos sodams, gyvūnų globos įstaigoms, medžiotojų draugijoms ir pan., o likusi dalis perduodama atliekų tvarkymo įmonėms, kad iš jų būtų gaminamas kompostas, biodujos ir kita.

„Maxima“: bebaigiantis galioti maistas irgi turi savo pirkėją

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė GRYNAS.lt teigė, kad jų tinklo parduotuvėse daugiausiai utilizuojama pasibaigusio galiojimo daržovių ir vaisių. Taip pat nemažai susidaro gyvulinės kilmės atliekų – žuvies atraižų, skerdienos, kaulų, kurie niekur kitur negali būti panaudojami.

„Daugelis įsivaizduoja, kad mes išmetame tonas maisto. Jeigu taip ir būtų, tai reikštų, kad mes dirbame neefektyviai – tie, kurie užsakinėja, kiek prekių reikės, nepaskaičiuoja, neįvertina poreikio. Visos prekės ir visi produktai yra užsakinėjami žiūrint į tai, kiek jų parduotuvėje yra nuperkama.

Tikrai būna, kad atvažiuoja kokia nors nekokybiška partija vaisių ar daržovių ir mes ją turime utilizuoti, nes net nebegalime išnešti į prekybą. Kadangi dabar ypatingai išaugę pirkėjų lūkesčiai šviežumui, turime labai akylai skaičiuoti kiek ir ko reikia, nes jeigu pirkėjui kils bent menkiausia abejonė, jis to produkto nepirks“, – sakė R. Saulytė.

Anot jos, kiekiai maisto, kurį tenka utilizuoti, tikrai nėra milžiniški. Jeigu maisto produktų galiojimas artėja prie pabaigos, jiems suteikiamos nuolaidos.

„Besibaigiančio galiojimo maistą mes išparduodame žemiau (mažesne kaina, – red. past.) už savikainą. Tai darome sąmoningai. Yra amžina diskusija, kaip geriau elgtis – svarstėme galimybę tokį maistą išdalinti benamiams, tačiau tie produktai turi savo pirkėją. Turime klientų, kurie skurdžiai gyvena ir ateina į mūsų parduotuves jų nusipirkti. Bet vėlgi kalbame apie labai nedidelius kiekius dėl to pačio planavimo“, – aiškino R. Saulytė.

Paklausta, ar prekybos tinklas yra mąstęs apie alternatyvą besibaigiančio galiojimo produktus tiesiog dykai išdalinti skurstantiems, pašnekovė sutiko, kad tokia diskusija buvo, tačiau čia slypi viena rizika.

„Kyla grėsmė, kad mes nebegalėsime garantuoti produkto kokybės. Dabar visuomenė labai žino savo teises ir yra labai reikli. Net jeigu žmogus pasiimtų jau visiškai besibaigiančio galiojimo produktą ir suvalgytų ir neduok Dieve apsinuodytų, būtų didžiulis klausimas, kas už tai atsakingas. Tiek reputacijos prasme, tiek moraline prasme tai yra labai jautrus klausimas“, – sakė „Maxima“ atstovė.

Patarimai, ko nedaryti, kad nešvaistytume maisto

Dažnai kalbėdami apie maisto švaistymo problemą kaltiname pramonę, gamintojus, kurie gamina per daug ir skatina vartojimą. O ką galėtų padaryti paprastas žmogus, kad maisto būtų švaistoma kiek įmanoma mažiau?

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė GRYNAS.lt skaitytojams davė kelis patarimus, kurių laikantis prisidėtumėte prie maisto švaistymo problemos mažinimo.

„Patarimais planuoti maisto racioną, sudaryti pirkinių sąrašą, neiti į parduotuvę alkaniems, gaminti maistą patiems – nenustebinsi. Pasirinkau paminėti atvejus, kai šeimai/žmogui atrodo, kad taupo, bet iš tikrųjų švaisto“, – sakė J. Varanauskienė.

Pirma, ekspertė pataria nepirkti atpigintų, bet besibaigiančio galiojimo produktų, nes jų dažnai nespėjama suvartoti ir vis tiek jų „gyvenimas“ baigiasi šiukšlių dėžėje. Antra, vengti pirkti tuos produktus, kurie „tuoj brangs“. Pašnekovė mini tokius atvejus, kaip grikių, cukraus, kiaušinių „panikos“, kurios ilgainiui praėjo, o nesuvartotas gyventojų įsigytas maistas baigė galioti.

Žmonės maistą švaisto ir tuomet, kai niekada nebandytus, neragautus produktus perka dideliais kiekiais. Tuomet atsiranda rizika, kad jeigu šis nepatiks – taip ir liks nesuvartotas.

„Žmonės maistą švaisto ir iš nepatyrimo, kai nusprendžia, kad „pasidaryti/pasigaminti pačiam“ pigiau kainuoja. Prieš pirkdami didelį kiekį (visą kiaulę ar kitokią mėsą) nebūna tam pasiruošę – neturi, kur laikyti, nusiperka tokių mėsos dalių, kurių nežino, kaip gaminti... Pasiryžimas gaminti patiems reikalauja patirties (čia labiau aktualu naujoms/jaunoms šeimininkėms) ir neretai gamybiniai nuostoliai būna didesni, todėl pradėti reikėtų nuo mažesnių „porcijų“. Pradedantys sodininkai–daržininkai taip pat turi grėsmę „supūdyti“ derlių laiku nenuėmę... Finansinių nuostolių dėl to gal ir nepatiria, bet maistą švaisto“, – dar kelis pavyzdžius įvardija šeimos finansų ekspertė.

Jos teigimu, rizika atsiranda ir tuomet, kai pasirenkama, pavyzdžiui, šventinį stalą per krikštynas, gimtadienius, Kalėdas ir kitas šventes ruošti namuose.

„Galvoja, kad bus pigiau, bet neapskaičiuoja, kiek maisto svečiai gali suvalgyti (priežastis – ne tik noras sutaupyti, bet dar ir savotiškas spaudimas, kad alkani svečiai nesėdėtų, verčiau tegul lieka negu pritrūksta). Arba svečiai atsineša ne tik „sau ir draugui“, bet kiekvienas tiek, kad užtektų visiems pavalgyti, o ne paragauti“, – dar vieną gyvenimišką pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.

Apie maisto švaistymą ir inovatyvias idėjas

Skaičiuojama, kad kasmet Europos Sąjungoje (ES) iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus, vienam žmogui tenka apie 180 kg. Didžiausia švaistūnė – Didžioji Britanija, šios šalies pramonė ir gyventojai kasmet atsikrato daugiau nei 14 mln. tonų maisto. Nedaug nuo anglų atsilieka ir vokiečiai – šiems tenkantis iššvaistyto maisto kiekis siekia daugiau nei 10 mln. kasmet. Prancūzijai tenka daugiau kaip 9 mln. tonų, Nyderlandams – beveik 9,5 mln. tonų maisto atliekų per metus.

Mažiausiai maisto ES iššvaisto Graikija ir Malta. Lietuva patenka į vidutinių švaistūnų kategoriją. mūsų pramonė ir tautiečiai kasmet iššvaisto apie 170 kg (skaičiuojant vienam gyventojui).

Didžiojoje Britanijoje maisto švaistymo problema sprendžiama įvairiais būdais. Vienas jų – bebaigiantį galioti ir pasibaigusio galiojimo maistą palikti prie prekybos centrų esančiuose konteineriuose. Juose „pavalgyti“ gali visi vargingai gyvenantys. Be kita ko, prekybos centrai taiko ir kitas visame pasaulyje paplitusias praktikas, tokias, kaip maistą nukainoti, remti labdaros organizacijas, o tą maistą, kuris jau yra nebetinkamas vartojimui, atiduoti biodujų gamybai.

Įdomią iniciatyvą skelbia pradėjusi Danija. Kopenhagoje rugsėjo viduryje lankytojams duris atvėręs restoranas „Rub og Stub“ išdidžiai praneša, kad restorano lankytojams patiekalai bus gaminami iš produktų, kurių vartojimo terminas yra besibaigiantis ir kuriuos ketina išmesti prekybos centrai arba kitos bendrovės. Kopenhagos centre įsikūrusiame restorane dirba savanoriai, o visas jo pelnas atiteks trims ne pelno siekiančioms organizacijoms Siera Leonėje.

„Produktai buvo įvairiausi – pradedant ėrienos muštiniais ir antienos filė, baigiant dideliais vynuogių krepšiais ir pieno produktais“, – sakė restorano „Rub og Stub“ savininkė Sophie Sales. Dauguma produktų buvo atiduodami nemokamai, nes jų vartojimo terminas buvo besibaigiantis. Pasak S.Sales, prekybos tinklams tokius produktus „nebūtų verta laikyti lentynose, nes juos galima laikyti tik dvi ar tris dienas“.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...