captcha

Jūsų klausimas priimtas

T. Janeliūnas: kelią į Saugumo Tarybą galėjo užtverti tik Rusija su Kinija

Tai, kad Lietuva ketvirtadienį pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nenuolatine nare, yra Lietuvos diplomatijos nuopelnas ir liudija apie Lietuvos reikšmę regione, sako politologas Tomas Janeliūnas.
T. Janeliūnas
T. Janeliūnas

Tai, kad Lietuva ketvirtadienį pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nenuolatine nare, yra Lietuvos diplomatijos nuopelnas ir liudija apie Lietuvos reikšmę regione, sako politologas Tomas Janeliūnas.

„Siekta to tikrai ilgai, keletą metų vienas iš tokių prioritetų jau buvo iškeltas jau po narystės NATO ir ES – nuo 2006 m. jau pakankamai oficialiai buvo šis tikslas keliamas Lietuvos užsienio politikos dokumentuose ir vien tai rodo, kad tai tikrai nėra kažkokia menka pozicija“, – naujienų agentūrai ELTA sakė T. Janeliūnas.

Anot jo, tai, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių gavo tokią poziciją taip pat sustiprina Lietuvos įtaką, reikšmę regione bei pačios valstybės diplomatų galimybes gerokai plačiau spręsti įvairius tarptautinius klausimus.

T. Janeliūno vertinimu, personalijos čia ne daug ką lėmė.

„Pozicija Saugumo taryboje yra skiriama, visų pirma, be abejo, šaliai. Kokios personalijos konkrečiai atlieka funkcijas, priklauso nuo šalies delegavimo. Tai, kad Lietuva laimėjo šią poziciją, nėra labai keista, nes jau prieš keletą mėnesių ši tendencija buvo gana ryški, juo labiau, kad Lietuva, jei neklystu, vienintelė iš Rytų Europos šalių grupės pretendavo į šią vietą. Tai bemaž automatiškai garantuota vieta, jeigu nėra daugiau konkurentų šioje geografinėje zonoje. Po to, kai pasitraukė Gruzija, iš tikrųjų Lietuvai kaip ir neliko didesnių konkurentų, bet, be abejo, galėjo būti tam tikrų nesklandumų, ypač, jeigu paskutinėmis dienomis Rusija ar Kinija būtų sumaniusi blokuoti, rengti kokias nors besipriešinančių Lietuvos narystei Saugumo Taryboje šalių grupę. Tačiau, kaip matome, tai neįvyko ir tai, į ką Lietuvos diplomatai nuosekliai ėjo, galiausiai, buvo patvirtinta“, – sakė politologas.

VU TSPMI docentas nemanė, kad įtakos tapimui nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare turėjo tai, jog Lietuva šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai, nes apie Lietuvos kandidatavimą buvo žinoma pakankamai seniai, prieš kelerius metus.

„Tai, kad Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES, aišku, padidina jos žinomumą, galbūt padėjo Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir kitiems diplomatams šiek tiek lengviau užmegzti kontaktus su tolimesnėmis šalimis, ypač Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos šalimis, kurios, be abejo, į Lietuvą jau galbūt šiuo metu žvelgia su didesniu dėmesiu. Bet nemanau, kad tai turėjo lemiamą įtaką“, – teigė politologas.

ELTA primena, kad Lietuva ketvirtadienį pirmą kartą per istoriją dvejiem metams išrinkta JT Saugumo Tarybos, kuri yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nenuolatine nare.

Lietuva šio posto siekė nuo 1996 metų, kai buvo iškelta šalies kandidatūra į JT Saugumo Tarybos narius, pirma, 2004–2005 metų laikotarpiui, bet 2001-aisiais kandidatūrą apsispręsta atidėti 2014–2015 metams.

Lietuva dėl šios vietos iki šio pavasario konkuravo su Gruzija, bet galiausiai liko viena.

JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių. Nuolatinės narės yra penkios: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Saugumo Tarybai rotacijos principu kas mėnesį pirmininkauja viena iš šalių narių. Lietuva Saugumo Tarybai pirmininkaus jau sausį.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...