captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkų įstatymo projektas: valdiškose institucijose norima aptarnavimo ne tik lietuviškai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams užėmus aukštas pareigas Kultūros ministerijoje, gimė įstatymo projektas, numatantis, kad valdiškos institucijos interesantus aptarnauti turi ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir lenkiškai, ir rusiškai, praneša LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams užėmus aukštas pareigas Kultūros ministerijoje, gimė įstatymo projektas, numatantis, kad valdiškos institucijos interesantus aptarnauti turi ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir lenkiškai, ir rusiškai, praneša LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“.

„Valstybinės kalbos tose vietovėse, kur galėtų atsirasti vietovardžių pavadinimai (vietovardžių, kur gyvena daugiau lenkų, pavadinimai būtų rašomi ir lenkų kalba – ELTA), reikšmė tikrai nesumažės, nes mes kalbame tiesiog apie papildomą kitos kalbos įvedimą, kuris galbūt netgi būtų labiau simboliškas, bet valstybinės kalbos statusas ir reikšmė tikrai nesumažėtų“, – sakė kultūros viceministras Edvardas Trusevičius.

Kultūros ministerijos parengto projekto kratosi net pats ministras.

„Kaip tai realizuoti, kol kas sunkiai įsivaizduoju, nes paimkime, kad ir Švenčionių savivaldybę, jeigu Pabradėje, Adutiškyje ten gyvena jau lietuviai, bet atvažiavęs žmogus iš Pabradės į Adutiškį jis ir seniūnijoje, ir visur kitur reikalaus, kad priimtų, kalbėtų, atsakytų jam jo gimtąja kalba“, – teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Dėl lenkų ir rusų kalbų vartojimo valstybės įstaigose įstatymo projektas numato lenkų ir rusų kalbomis rašomų gatvių ir vietovardžių pavadinimus.

Kalbininkai baiminasi, kad leidus nelietuviškus užrašus įsivyrautų chaosas.

„Valstybinė lietuvių kalba yra viena mūsų valstybėje ir ji vartojama visais visuomeninio gyvenimo atvejais. Jei mes dabar į viešumą paleidžiame antrą kalbą, tai netrukus, manau, atsiras baltarusių ir rusų, galbūt ir vokiečių, nieks nežino, kokių dar“, – sakė kalbininkas Antanas Smetona.

Teisininkai nuogąstauja, kad toks įstatymas diskriminuotų lietuvių kilmės piliečius – nekalbantiems lenkiškai ar rusiškai būtų sudėtinga įsidarbinti savivaldybėse, kuriose gyvena daug lenkų ar rusų. Taip pat kitos kalbos įvedimas tautinių mažumų atstovų neskatintų integruotis į Lietuvos visuomenę. Įstatymas netgi sukeltų problemų Latvijai, nes pagal Lietuvos precedentą Latvijos bei Estijos rusai galėtų reikalauti įteisinti rusų kalbą kaip antrą valstybinę Rygoje bei Taline.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...