captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorinė akimirka: Lietuva išrinkta į JT Saugumo Tarybą

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Lietuva išrinkta į JT Saugumo Tarybą. Kartu su dar keturiomis šalimis Lietuva prie apskritojo stalo užims vietas 2014–2015 metų kadencijos metu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Lietuva išrinkta į JT Saugumo Tarybą. Kartu su dar keturiomis šalimis Lietuva prie apskritojo stalo užims vietas dvejus metus – 2014–2015 metų kadencijos metu. Vos perdavusi Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairą, Lietuva nuo kitų metų sausio 1 dienos pradės pirmininkauti Saugumo Tarybai.

Narystės Saugumo Taryboje Lietuva siekė nuo 1996 metų, kai pirmą kartą oficialiai pateikė paraišką užimti Rytų Europos šalių valstybių grupei skiriamą vietą.

„Ne tik tapome nariais dvejiems metams, bet nuo kitų metų sausio 1 dienos mėnesį laiko pirmininkausime Saugumo Tarybai – ši pareiga tenka pagal abėcėlę. Taigi jau kitą dieną, kai baigsis pirmininkavimas ES Tarybai, prasidės pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai“, – BNS telefonu iš Niujorko sakė ministras.

Lietuva per balsavimą Generalinėje Asamblėjoje surinko 187 balsus – daugiausia iš penkių išrinktų narių. Iš viso Jungtinėms Tautoms priklauso 193 valstybės.

„Patekome į pasaulinę politikos lygą. To siekia daugelis valstybių“, – po balsavimo BNS sakė L. Linkevičius.

Ministras pabrėžė, kad narystė Saugumo Taryboje padidins Lietuvos matomumą, kurį bus galima išnaudoti plėsti ekonominius ir kultūrinius ryšius, tačiau kartu teigė, jog pareigoms būtina atsakingai ruoštis.

„Privalome labai stipriai ruoštis. Saugumo Tarybos įgaliojimai yra didžiuliai, jos sprendimai privalomi visoms šalims, Saugumo Taryba patvirtina sankcijas, jėgos panaudojimą, jeigu to reikia, sankcionuoja operacijas, svarsto krizinius kilusius klausimus“, – teigė jis.

Nepatekti Lietuva negalėjo

Rinkimuose į JT Saugumo Tarybą intrigos nebuvo, kadangi renkamos penkios narės, o kandidačių buvo taip pat penkios. Be Lietuvos narėmis išrinktos Čadas, Čilė, Nigerija ir Saudo Arabija. Nigerija ir Čilė jau anksčiau buvo Tarybos narės po keturis kartus, o likusioms trims valstybėms tai – pirmasis kartas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad po pirmininkavimo ES Tarybai tai bus „naujas garbingas iššūkis ir įsipareigojimas visai tarptautinei bendruomenei“.

„Tapusi JT Saugumo Tarybos nare, Lietuva dalyvaus svarbiausių sprendimų, susijusiu su globaliu saugumu, priėmime“, – BNS gautame komentare teigė D. Grybauskaitė.

Premjeras A. Butkevičius išrinkimą pavadino diplomatų ilgo darbo rezultatu.

„Dabar Lietuvos uždavinys – sėkmingai įgyvendinti įsipareigojimus, kurie mums patikėti, tapus JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare: stiprinti tarptautinį saugumą“, – pranešime spaudai teigė premjeras.

Kainuos, bet verta

Kai kurių politologų teigimu, narystė Saugumo Taryboje mažą Lietuvos valstybę gali politine prasme šiek tiek padidinti.

„Tai yra labai didelis prestižas – tai yra viena pagrindinių organizacijų, sakyčiau, pagrindinė organizacija, kuri sprendžia globalios politikos klausimus. Mūsų diplomatams [tai] puiki mokykla, ir Lietuvos visuomenei (...) irgi puiki galimybė susipažinti su platesnėmis problemomis. Ir pagaliau Lietuva per buvimą JT Saugumo Tarybos nare prieina prie svarbiausių globalios politikos klausimų“, – sako Margarita Šešelgytė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, Lietuvai narystė Saugumo Taryboje kainuos – reikės daugiau diplomatų, kuriems reikės apmokėti gyvenimo išlaidas, mokėti algas, tačiau nauda – didesnė.

„Maža valstybė tam, kad ji išliktų, kad būtų matoma, turi būti aktyvi. Kitaip tave visi pamirš ir tu būsi niekam neįdomi provincija“, – sako M. Šešelgytė.

JT Saugumo Taryba – vienintelė tarptautinė organizacija, kuri gali sankcionuoti karinės galios panaudojimą iškilus tarptautinei krizei. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje priimta rezoliucija, pagal kurią turi būti sunaikintas visas Sirijos cheminio ginklo arsenalas. Anksčiau Taryboje priimtas sprendimas karinę jėgą panaudoti Libijoje.

Penkios nuolatinės Tarybos narės – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija – turi veto teisę sprendimuose.

Dešimt nenuolatinių narių dvejų metų kadencijai renka JT Generalinė Asamblėja, kuriai priklauso 193 valstybės. Jei nė viena valstybė nepasinaudoja veto teise, sprendimai Saugumo Taryboje priimami devynių balsų dauguma.

Kad būtų išrinkta Saugumo Tarybos nare, valstybei reikia surinkti du trečdalius JT Generalinei Asamblėjai priklausančių valstybių balsų – 129. Kasmet į Saugumo Tarybą išrenkamos 5 naujos nenuolatinės narės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...