captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kwasniewskis: „Lietuvos lenkai privalo mokėti lietuviškai“

„Kodėl Lietuvos ir Lenkijos santykiai suprastėjo? Nes aš baigiau prezidentauti“, – Briuselyje bendraudamas su Belgijos lietuviais juokavo buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Kodėl Lietuvos ir Lenkijos santykiai suprastėjo? Nes aš baigiau prezidentauti“, – Briuselyje bendraudamas su Belgijos lietuviais juokavo buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.

Jo įsitikinimu, dvišalės kaimynių problemos yra išsprendžiamos, tačiau Lietuvoje gyvenantiems savo tautiečiams primena, kad reikia gerbti šalį, kurioje gyveni.

Belgijos lietuvių organizuojamuose debatuose dalyvavęs buvęs Lenkijos vadovas pripažino, kad praeityje kur kas šiltesniems dvišaliams santykiams įtakos turėjo judviejų su prezidentu Valdu Adamkumi draugystė.

„Buvome ne tik dviejų kaimynių vadovai, bet ir draugai, atvirai kalbantys apie problemas“, – teigė A. Kwasniewskis.

Tačiau jo manymu, šiandien abiems šalims trūksta ne tik politinio, bet ir socialinio, kultūrinio dialogo.

„Kasdien bendrauti turi ne tik politikai, bet Lietuvos ir Lenkijos nevyriausybinės organizacijos, mokslininkai, menininkai. Menininkai ir intelektualai šiai partnerystei galėtų turėti labai didelį vaidmenį“, – teigė buvęs Lenkijos vadovas.

Jo įsitikinimu, kaimynių santykius šiuo metu temdančius tautinių mažumų klausimus būtų galima išspręsti gerokai greičiau ir paprasčiau – atsižvelgus į kitų šalių praktiką.

„Egzaminai, kalbinės problemos, dviguba asmenvardžių ir vietovardžių rašyba nėra naujos problemos. Reikia pasinaudoti ES pavyzdžiu ir patirtimi. Sutinku, kad lenkų mažumų teises Lietuvoje reikia gerbti, tačiau mažumos turi suprasti, kad jie yra Lietuvos piliečiai, privalo gerbti šios šalies įstatymus ir mokėti kalbėti lietuviškai“, – kalbėjo A. Kwasniewskis.

Politiko manymu, problema šiandien jau nėra tokia opi, kokia buvo prieš 20 metų. Tuomet Lietuvoje gyvenantys lenkų tautybės žmonės buvo dvikalbiai, bet mokėjo lenkų ir rusų kalbą, o lietuviškai kalbėti nenorėjo.

„Prisimenu, vieno susitikimo metu pasakiau tautiečiams, kad jie yra nepriklausomos valstybės gyventojai ir privalo kalbėti jos kalba. Pasakiau, kad nenorime ginti lenkų mažumos, mokančios tik rusų kalbą. Man regis, per 20 metų problema beveik išspręsta ir jaunoji Lietuvos lenkų karta pakankamai gerai moka lietuviškai. Mes, Lenkijos politikai irgi mokame keletą žodžių. Į sveikatą“, – juokavo A. Kwasniewskis.

Dar vienu dvišalių santykių dirgikliu buvęs prezidentas įvardijo bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos interpretacijas. A. Kwasniewskis pripažino, kad tai, ką radikalių pažiūrų lietuviai vadina okupacija, lenkai vertina kaip bendrą valstybę.

„Tam būtų naudingos abiejų šalių istorikų diskusijos, darbai, analizės. Tačiau tokia diskusija negali kelti įtampos dabartiniame politiniame gyvenime, nes istorijos nepakeisime. Tačiau apie tai reikia kalbėti. Atvirai pasakius, nežinau nei vieno gero lietuviško ar lenkiško filmo apie bendrą šalių istoriją. O tai būtų naudinga“, – sakė buvęs Lenkijos prezidentas.

Buvęs kaimyninės valstybės vadovas permainų tikisi iš jaunosios kartos, mat „jie bus ne tik lietuviai ar lenkai, o jausis ir europiečiais. Gilesnė draugystė ir didesnis savitarpio supratimas priklausys būtent nuo jų“, – teigė A. Kwasniewskis.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...