captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkai šaukiasi tarptautinių stebėtojų Lietuvos Seimo rinkimams

Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus. Rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija. Tokį pareiškimą trečiadienį išplatino Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB).
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus. Rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija. Tokį pareiškimą trečiadienį išplatino Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB).

Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami.

„DIŽTB pabrėžia lenkų mažumos įsitikinimą, kad neseniai rinkimų teisėje įvesti pakeitimai yra diskriminacinio pobūdžio (ypač rinkimų apylinkių ribų pakeitimai) bei įžvelgia kai kurių rinkimų proceso teisinio reguliavimo ydų, taip pat rinkimų kampanijos srityje, žiniasklaidos finansavimo bei tautinių mažumų teisių srityje“, – rašoma pranešime, kurį cituoja lrytas.lt.

Žmogaus teisių ir demokratijos gynėjų organizacija siūlo, kad Lietuvoje būtų įkurta ESBO rinkimų poreikių vertinimo misija.

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras yra ESBO institucija, kuri teikia paramą valstybėms dalyvėms, koordinuoja jų veiklą žmogaus teisių priežiūros srityje.

Pastaruoju metu aštrėjančių Lietuvos ir Lenkijos santykių problemas portalui lrytas.lt komentavę istorikas Alvydas Nikžentaitis ir politikos apžvalgininkas Česlovas Laurinavičius pabrėžė, kad tarptautinių stebėtojų atvykimas Lietuvos įvaizdžiui neturėtų pakenkti.

„Mūsų demokratiniai institutai pakankamai veiksnūs, demokratinės rinkimų procedūros yra sklandžios. Nemanau, kad rinkimų metu būtų daromi pažeidimai, pažeidžiamos lenkiškai kalbančių rinkėjų teisės“, – teigė Č. Laurinavičius.

Lenkų mažumos nepasitenkinimą sukėlė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas perkelti kelis „lenkiškus“ kaimus į „lietuvišką“ rinkimų apygardą.

Tai išprovokavo ir reakciją Varšuvoje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad lietuviai patys provokuoja dviejų šalių santykių paaštrėjimą.

„Akivaizdu, kad tai yra sprendimas, prieš kurį protestuoja viena iš Lietuvos politinių partijų. Tikimės, kad tai visiems dar kartą parodo, jog problemos tarp Lenkijos ir Lietuvos nekyla dėl kažkokių išankstinių Lenkijos pusės nuostatų. Jos kyla tik iš to, ką daro ar ko nedaro Lietuvos pusė“, – praėjusią savaitę per Lenkijos radiją kalbėjo R. Sikorskis.

Istorikas A. Nikžentaitis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvusią Lietuvos ir Lenkijos draugystę išklibino tiek pasikeitusi Lenkijos geopolitinė situacija, tiek dar Valdo Adamkaus laikais lenkų mažumai duoti, bet netesėti pažadai ir biurokratinis požiūris į naują Švietimo įstatymo redakciją.

Komentuodamas neseniai atliktus Lietuvos sociologų tyrimus apie lietuvių ir lenkų nuomones ir stereotipus, A. Nikžentaitis sakė: „Lenkų mažuma nesijaučia gerai Lietuvoje, o lietuvių mažuma Lenkijoje. Vadinasi, abiejų šalių valdantieji politikai nepadarė namų darbų, kad santykiai tarp tautų ir dviejų valstybių pagerėtų“.

Jo nuomone, po prezidento Lecho Kaczynskio mirties radikaliai pakito Lenkijos geopolitinė pakraipa – Varšuva nusisuko nuo Rytų kaimynų ir stipriai apsikabino su Vokietija, su kuria L. Kaczynskio laikais santykiai buvo paaštrėję, net vyko vadinamasis „Witzkrieg“ – pašaipų karas žiniasklaidoje.

„Dabartinė Lenkijos vyriausybė nebetramdo lenkų nacionalizmo apraiškų. Ji siekia prieš labai tautiškai nusiteikusius lenkus pasirodyti esantys geri lenkai“, – pastebėjo A. Nikžentaitis. Tačiau jis pripažįsta, jog Lietuvos politikai neįvykdė pažadų liberalizuoti lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybą.

Pasak politologo Č. Laurinavičius, tikrai nesunyks lietuvių kalba, jei miesteliuose, kur dauguma žmonių kalba lenkiškai, leisime rašyti gatvių, kaimų pavadinimus ir lenkiškai, greta lietuviškų užrašų. Tarpukariu tam tikras nacionalizmas buvo pateisinamas, nes lenkai mus spaudė, vyko ginčai dėl Vilniaus. Bet dabar situacija pasikeitusi, galime būti liberalesni, suteikti tautinei mažumai kultūrinę satisfakciją.

„Labai svarbu, kad lenkų mažuma Lietuvoje įgytų lietuvišką politinę tapatybę, antraip Lietuvoje gali susiklostyti į Balkanų atvejį panaši padėtis“, – perspėjo A. Nikžentaitis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...