captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip stiprinti imunitetą: su maisto papildais ar be jų?

„Lietuvos įstatymai, kurie reglamentuoja maisto papildų patekimą į rinką, nereikalauja, kad būtų nurodyta, kas pasikeičia vartojant tam tikrą papildą. Nėra įrodyta, kad jie iš tikrųjų stiprina imunitetą, jų veiksmingumas nėra pagrįstas klinikiniais įrodymais“, – tikina imunologas Mykolas Mauricas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos įstatymai, kurie reglamentuoja maisto papildų patekimą į rinką, nereikalauja, kad būtų nurodyta, kas pasikeičia vartojant tam tikrą papildą. Nėra įrodyta, kad jie iš tikrųjų stiprina imunitetą, jų veiksmingumas nėra pagrįstas klinikiniais įrodymais“, – tikina imunologas Mykolas Mauricas.

Lietuvos imunologų asociacijos pirmininkas dr. M. Mauricas sako, kad maisto papildų reguliaciniuose dokumentuose reikalaujama, kad jie būtų saugūs ir tinkamai ženklinami, tačiau neprašoma jų efektyvumo tyrimo. Todėl, anot imunologo, tas įvaizdis, kad pavasarį ar rudenį būtina vartoti imunitetą stiprinančius papildus, nėra pagrįstas.

Specialistas pabrėžia, kad papildus galima vartoti tik tada, kai nurodo gydytojas.

„Būna atvejų, kai žmogus negali įsisavinti tam tikrų medžiagų arba jis dėl įvairių sutrikimų negali visavertiškai maitintis, todėl jam trūksta kai kurių maisto medžiagų. Tada gydytojas pagal savo kompetenciją galėtų parinkti maisto papildą. Tačiau pačiam žmogui, tik pažiūrėjusiam į reklamą, nepatarčiau jų naudoti“, – teigia M. Mauricas.

Tuo metu šeimos gydytojos Ievos Okulič-Kazarinienės teigimu, tai, kad žmonės vartoja papildus nepasitarę su specialistais, gali lemti, jog tam tikrų medžiagų bus suvartota per daug. 

„Dažniausiai pacientai papildus nusiperka be gydytojo rekomendacijų. Jeigu žmogus vartoja kokius nors vitaminus, kurių sudėtyje yra tos pačios medžiagos, kaip ir imunitetą stiprinančiuose preparatuose, tų medžiagų gali būti per daug. Dėl to kai kurie organai būna be reikalo apkraunami. Aš manau, kad verta pasikonsultuoti su gydytoju. Pavyzdžiui, kai kurie pensininkai vartoja tiek maisto papildų, kad išgeria jų daugiau negu šiaip vaistų“, – sako šeimos gydytoja.

Alergologė ir klinikinė imunologė Asta Budėnienė tvirtina, kad, jei žmogus neserga, jam užtenka natūraliai stiprinti organizmą: valgyti česnako, svogūno ar gerti arbatą su imbieru. Tačiau, anot jos, jei asmuo yra linkęs sirgti dažniau, tada jam reikėtų imtis specialių priemonių imunitetui stiprinti. A. Budėnienė, kitaip nei M. Mauricas, yra palankiau nusiteikusi maisto papildų atžvilgiu.

„Reikėtų vartoti vitaminus – ir natūralius, ir maisto papildus – ypač turinčius geležies, kalcio, magnio, vario. Imuninei sistemai yra labai svarbus cinkas. Patartina vartoti žuvų taukus, mielių preparatai irgi gerina imunitetą. Tačiau preparatų nereikėtų vartoti ilgą laiką, juos reikėtų kaitalioti“, – sako gydytoja.

Anot jos, homeopatinius preparatus galima vartoti ilgesnį laiką, tačiau gydomąsias arbatas patartina gerti ne ilgiau nei 2–3 savaites.

Kas padeda atsispirti ligoms

I. Okulič-Kazarinienė sako, kad imunitetas nusilpsta dėl meilės sau trūkumo – jeigu žmogus nekreipia dėmesio į savo mitybą, netinkamą gyvenimo būdą, padidėjusį nuovargį.

„Kiekvieną dieną reikia ką nors padaryti dėl savęs, kad būtum sveikas. Reikėtų valgyti daugiau česnakų, svogūnų ir salierų. Šios daržovės ne tik stiprina imunitetą, bet ir apsaugo nuo vėžio“, – tvirtina I. Okulič-Kazarinienė.

Jai pritaria alergologė ir klinikinė imunologė A. Budėnienė, tvirtindama, kad ne tik česnakai ir svogūnai, bet ir šalavijai bei medus turi daug medžiagų, kurios veikia kaip antiseptikai ir natūralūs antibiotikai.

I. Okulič-Kazarinienė pataria grūdintis lauke – bent po pusvalandį kasdien pasivaikščioti gryname ore, nesvarbu, ar lyja, ar šviečia saulė.

„Vaikščioti reikia taip, kad lengvai suprakaituotum. Taip organizmas susipažįsta su šiek tiek žemesne oro temperatūra ir, būdamas nešildomose patalpose, neperšąla“, – pataria šeimos gydytoja.

Ji tvirtina, kad, stiprinant imunitetą, sveika eiti į sauną – ten išsikaitinti, o po to apsipilti šaltu vandeniu. Anot gydytojos, kvėpuojant saunoje prasivalo gleivinė, žūsta bakterijos.

Gydytoja A. Budėnienė ragina vartoti pakankamai skysčių, nes jie iš organizmo išplauna įvairius toksinus, leidžia ląstelėms atsinaujinti.

„Vartojant daugiau skysčių, kraujas geriau išnešioja maisto medžiagas į ląsteles, aktyvina limfinę sistemą, kuri leidžia pašalinti toksinus, išvalyti organizmą. Vidutiniškai suaugęs žmogus per dieną turi išgerti apie 2 litrus skysčių, neskaičiuojant kavos, arbatos ir sriubos“, – aiškina alergologė ir klinikinė imunologė.

Pieno produktai padeda laimėti gerosioms bakterijoms

A. Budėnienė tikina, kad nusilpus imunitetui gali atsirasti žarnyno infekcijų, virškinimo sutrikimų.

„Žarnyne yra labai daug imuninių organų – labai didelis kiekis limfinių darinių, kurie yra tiesiogiai atsakingi už imuninės sistemos veiklą. Patartina naudoti gerųjų bakterijų preparatus – probiotikus, kurie aktyvina žarnyno imuninę sistemą, stimuliuoja limfinį audinį – taip jame normalizuojasi gerųjų ir santykinai patogeninių bakterijų pusiausvyra gerųjų naudai. Tokiu būdu limfinis audinys stiprėja“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, gerųjų bakterijų galima gauti iš jogurto, kuriame yra probiotikų. Kai kurie pieno produktai yra praturtinami vadinamaisiais prebiotikais.

„Prebiotikai yra inulinas – angliavandenis, kuriuo minta gerosios bakterijos, esančios mūsų žarnyne. Tokiu būdu jos laimi kovą su blogosiomis žarnyno bakterijomis“, – aiškina gydytoja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...