captcha

Jūsų klausimas priimtas

Psichologai: 10 vaikystės patirčių, kurios mus veikia visą gyvenimą

Pasak psichologų, vaikystėje patirtos neigiamos patirtys mūsų gyvenime sukelia neigiamų pasekmių grandinę. Pirmiausiai pablogėja socialinės, emocinės ir kognityvinės mūsų funkcijos, vėliau mes įsitraukiame į tam tikrą rizikingą elgesį, todėl atsiranda didesnė tikimybė ligų, negalios bei socialinių problemų, o kartais tai baigiasi ir ankstyvesne mirtimi. Kaip ši tyrimais patvirtinta teorinė grandinė pasireiškia Lietuvoje?
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pasak psichologų, vaikystėje patirtos neigiamos patirtys mūsų gyvenime sukelia neigiamų pasekmių grandinę. Pirmiausiai pablogėja socialinės, emocinės ir kognityvinės mūsų funkcijos, vėliau mes įsitraukiame į tam tikrą rizikingą elgesį, todėl atsiranda didesnė tikimybė ligų, negalios bei socialinių problemų, o kartais tai baigiasi ir ankstyvesne mirtimi. Kaip ši tyrimais patvirtinta teorinė grandinė pasireiškia Lietuvoje?

Tarp 10 patirčių – fizinės bausmės ir skyrybos

Neigiamos vaikystės patirties įtaka tolimesnio žmogaus gyvenimo kokybei yra seniai tyrinėjama. Įvairiose šalyse atliktų neigiamos vaikystės patirties tyrimų rezultatai rodo, kad įvairios vaikystės traumos ir šeimos disfunkcija gali būti susiję su padidėjusia rizika fizinėms ir psichikos ligoms bei kitoms problemoms kilti.

Neigiamos vaikystės patirties ir rizikingo elgesio sąsajų tyrimą Lietuvoje Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atliko pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“. Jo metu buvo apklausta apie 1500 jaunų žmonių – studentų.

„Apklausos metodika sukurta vieno amerikiečių centro ir ji buvo kartota daugybėje pasaulio šalių. Šioje studijoje buvo tiriama 10 neigiamų vaikystės patirčių. Trys iš jų susijusios su smurtu prieš vaiką – fiziniu, psichologiniu, seksualiniu, dvi formos susijusios su nepriežiūra – fizine ir psichologine, likusios penkios – su šeimos disfunkcija. Čia įeina situacijos, kai šeimoje vartojamos psichoaktyvios medžiagos, kas nors šeimoje turi psichikos sutrikimų ar nusižudė, vaikas stebėjo smurto prieš motiną scenas, kažkuris iš tėvų buvo įkalintas, vaikas patyrė tėvų skyrybas. Taigi skyrybos – viena iš dešimties neigiamų vaikystės patirčių“, - teigė „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.

Psichologinis smurtas tarp tiriamųjų buvo paplitęs nuo 7 (tarp vyrų) iki 8 proc. (tarp moterų), fizinis – atitinkamai nuo 9 iki 7 proc., seksualinis – nuo 3,5 iki 6 proc. Taigi fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai, psichologinį ir seksualinį – mergaitės.

„Per pastaruosius keletą metų aš supratau, kad pas mus dar yra labai daug neaiškumų, kas yra smurtas. Mums dar reikia mokytis suprasti šią sąvoką. Net fizinio smurto mes nelabai aiškiai identifikuojame – kiek debatų vyksta fizinių bausmių naudojimo klausimu. Psichologinis smurtas – dar keblesnis dalykas, jį dar sunkiau atpažinti ir nustatyti“, - svarstė psichologas, pristatydamas tyrimą konferencijoje, skirtoje tėvų atstūmimo sindromui po skyrybų.

Nepriežiūros paplitimas – kur kas didesnis. Vaikystėje fizinę nepriežiūrą, kai nesirūpinama, kaip vaikas apsirengęs, kaip atrodo, ar pavalgęs, patyrė 31,5 proc. apklaustų jaunuolių ir 27 roc. Merginų, psichologinę nepriežiūrą – atitinkamai 30 ir 37 proc.

Tyrinėjant šeimos disfunkcijos kategorijas paaiškėjo, kad vieno iš tėvų girtavimą patyrė beveik 19 proc. vaikinų ir 29 proc. merginų. Su psichikos sutrikimais susidūrė 6,4 proc. vaikinų ir 11,2 proc. merginų, smurtavimo prieš mamą scenas teko matyti 11,4 proc. vaikinų ir 17,8 proc. merginų. Kriminalinę patirtį šeimoje turi apie 3 proc. tiriamųjų. Tėvų skyrybas patyrė maždaug penktadalis jaunuolių (apie 18- proc. vaikinų ir 20 proc. merginų).

Taip pat paskaičiuota, kiek iš apklaustų jaunų žmonių neturėjo nė vienos neigiamos patirties. Pasirodė, kad šią grupę sudaro 34 proc. vaikinų ir 32 proc. merginų, taigi apie trečdalį tiriamųjų. Panašus skaičius – 30 proc. vaikinų ir 24,6 proc. merginų – turėjo vieną neigiamą patirtį, apie 18 proc. jaunuolių – dvi neigiamas patirtis, apie 10-11 proc. - tris, 8 proc. vaikinų ir 14 proc. merginų – keturias ir daugiau.

Kaip jausimės 50-ties, priklauso nuo to, kas vyko vaikystėje

„Tyrimo svarbumas tas, kad jis parodo, kaip neigiama patirtis vaikystėje susijusi su kai kuriomis problemomis. Amerikiečių studijos autorius yra pasakęs, kad neigiama vaikystės patirtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis visuomenės sveikatą ir socialinę gerovę. Kadangi jie tyrimą darė su įvairaus amžiaus žmonėmis, nustatė, kad tai, kas vyko vaikystėje, labai stipriai susiję su tuo, kaip žmonės jaučiasi ir kiek turi sveikatos problemų po 50 metų“, - teigė R. Povilaitis.

Tyrimo metu buvo tyrinėtos narkotikų ir alkoholio vartojimo bei rūkymo tendencijos, rizika pradėti ankstyvus lytinius santykius bei savižudybių rizika.

Tiriamųjų grupėje, kurios nariai patyrė kokią nors vieną neigiamą patirtį, rizika vartoti narkotikus padidėja 1,3 karto. Augant neigiamų patirčių skaičiui, rizika dar labiau didėja ir tiems, kurie vaikystėje patyrė keturias ir daugiau patirčių, ši rizika išauga 2,6 karto.

Tiriant rūkymo mastus tendencijos nebuvo tokios aiškios, vis dėlto keliais punktais rizika su kiekviena patirtimi didėja. Panaši situacija su alkoholiu – šiuo atveju tendencija dar mažau ryški.

Ankstyvų lytinių santykių rizika, jei žmogus vaikystėje neturėjo minėtų neigiamų patirčių, buvo vertinta skaičiumi 1. Atsiradus bent vienai neigiamai patirčiai, rizika didėja 1,6 karto, esant trims patirtims – 2 kartais.

„Keliant klausimą, kodėl jauniems žmonėms kyla minčių dėl savižudybės ir jie netgi bando tai daryti, iš tyrimo galime aiškiai matyti, kad net esant vienai patirčiai, beveik 2 kartus padidėja rizika, kad žmogus bandys žudytis. Jei yra dvi neigiamos patirtys, rizika jau padidėja 3,3 karto, jei trys patirtys – 5,2 karto. Kai prieiname prie situacijos, kai yra keturios ir daugiau neigiamų patirčių, jos padidina savižudybės riziką 13,4 karto. Ne veltui šiuo atveju vartojama kantrybės taurės persipildymo metafora. Visos šios patirtys iš tiesų kraunasi viena ant kitos, todėl tragiškų pasekmių rizika labai išauga“, - aiškino psichologas.

Pasak R. Povilaičio, šios patirtys nėra nuosprendis visam gyvenimui. Egzistuoja įvairiausių priemonių joms įveikti.

„Amerikoje yra smurto tyrimų ir prevencijos centras, kuris iš visų šiuo metu turbūt jau 900 programų atrenka tas, kurios yra modelinės, t. y. iš tiesų veikia. Taigi atsakymų tikrai yra – viskas įmanoma. Viena iš, mano manymu, genialių programų – visame pasaulyje pripažinta pozityvios tėvystės programa, padedanti tėvams auklėti savo vaikus“, - teigė pranešėjas.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...