captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: Rusijos tikslas – sujaukti politinę atmosferą Lietuvoje

Prieš kelis mėnesius politologai įspėjo – pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai Lietuva sulauks smūgių. Tačiau, panašu, kad Lietuvos valdantieji šių įspėjimų neišgirdo.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Prieš kelis mėnesius politologai įspėjo – pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai Lietuva sulauks smūgių. Tačiau, panašu, kad Lietuvos valdantieji šių įspėjimų neišgirdo.

Netrukus Rusijos muitinei įsakyta krėsti Lietuvos vežėjus, iškilo reali grėsmė Klaipėdos uostui, jo logistikai. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius išvyko aplankyti popiežiaus, o paskui rado laiko ir Slovėnijoje už Europos medalius besikaunantiems Lietuvos krepšininkams. Dar nesibaigus sienų blokadai, paskelbtas „pieno karas“ – uždrausta į Rusiją įvežti lietuviškus pieno produktus. Sienų blokada nutraukta šią savaitę Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu. Kas paneigs, kad pats jis ir įvedė ją. Mūsų premjeras bejėgiškai bando pasikalbėti su Rusijos premjeru, Prezidentė padalina Lietuvą į savą, kuri artima Vakarams, ir vyriausybės, kuri arčiau Rytų.

„Savaitės“ kalbinti politologai sako, kad toks ir buvo Rusijos tikslas – sukelti chaosą tarp mūsų politikų ir valdžios institucijų prieš pat Rytų partnerystės susitikimą, o kartu ir prieš artėjančius prezidento rinkimus. Dar liūdniau, kad viso šito neabejotinai politinio įvykio kontekste nuskamba mintis apie prastą Lietuvos politinę reputaciją.

Lietuvos valdžią išvadino isteriška

Apie draudimą įvežti lietuviškus pieno produktus pirmadienį „Rospotrebnadzor“ pranešė savo oficialiame tinklalapyje.

Pirmadienį Rusijos valstybinis vartotojų gynėjas iš televizijos ekranų gąsdino, kad lietuviškuose pieno produktuose – žmogui kenksmingos medžiagos. Jis pareiškė pageidavimą kalbėti kaip senais gerais laikais tik su lietuviškos produkcijos tiekėjais. Esą isteriški Lietuvos valdžios atstovai gali skųsti Rusiją Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

„Isteriškumas, bejėgiškumas, kurį demonstruoja šios jaunos valstybės esama politinė ir vykdomoji valdžios, nuteikia tam, kad mes sakome: vaikinai, prisimindami mūsų buvusių tėvynainių, tarp jų ir lietuvių, patirtį, verčiau susėskime su perdirbėjais dviese ir išsiaiškinkime be tarpininkų. O jie tegu grasina sau PPO, tegu kalba, kad Europa pretenzijų neturi“, – sakė „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka.

Tuo metu, kai Rusijos valstybinis vartotojų gynėjas užsipuolė Lietuvą, mūsų politikos elitas buvo užimtas rokiruotėmis parlamento vadovybėje ir aptarimu, kokius kvepalus iš Gruzijos parsivežė moteriškai paslaptinga naujoji Seimo Pirmininkė.

Pirmadienį valdantieji aptarinėjo bendro kandidato Algirdo Butkevičiaus galimybes per artėjančius rinkimus nurungti dabartinę prezidentę.

„Šansų yra, nes, iš politinės platformos žiūrint, bendrai visa valdančioji koalicija turėtų daugiau balsų negu tie, kurie rems Grybauskaitę“, – aiškino Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Pats A. Butkevičius vietoje atsakymo, ar turi veiksmų planą dėl ką tik Rusijoje paskelbto pieno karo, metė akmenį į prezidentės daržą, kad ši priėmė Nobelio taikos premijos laureatą, Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą ir dėl to supykdė Kiniją.

„Reikia pripažinti vieną didžiulį minusą – su Kinija buvo sutarta dėl pieno produktų eksporto ir iš Kinijos negrįžta Lietuvai patvirtinti sertifikatai“, – teigė A. Butkevičius.

Prezidentė, raginama skambinti kolegai į Rusiją, sakė, kad kontaktai su Maskva – vyriausybės reikalas.

„Aš mėginu daryti tai, kur galiu duoti didžiausią rezultatą, – aš dirbu su Europos Komisija, su Europos Parlamentu. Kiekvienas iš mūsų turime dirbti ten, kur gali būti geriausias rezultatas. Manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“, – kalbėjo Dalia Grybauskaitė.

V. Uspaskicho viešųjų ryšių manevras neliko be dėmesio

Po dienos kitos premjeras A. Butkevičius susigriebė, kad Maskvoje užtrenktos visos durys: „Kol kas yra atsakymas iš premjero Medvedevo rūmų. Vakar turėjom atsakymą, kad jis išvykęs į komandiruotę, Rusijoje kažkurioje gubernijoje lankėsi, šiandien jis lankosi parodoje“.

Rusijos premjeras iš tiesų susiruošė į parodą. Vos tik jį pamatęs, teisiamas Darbo partijos steigėjas sumojo, kaip išnaudoti situaciją, – tempė už rankovės D. Medvedevą prie lietuviškų stendų. Tačiau ar degustacija įvyko, kameros nespėjo užfiksuoti.

„Ėjo pro šalį, pakviečiau į ekspoziciją ir sulaukėm jo palinkėjimo – sėkmės“, – pasakojo Tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės vadovas V. Uspaskichas.

Šis V. Uspaskicho viešųjų ryšių manevras neliko be dėmesio Seime. „Jūs prašėte susitikimo su D. Medvedevu. Šiandien sulaukėme visai kitokio pranešimo iš kito koalicijos dalyvio, iš Darbo partijos lyderio, kai jis pranešė, jog vienai dienai nušokęs į Maskvą greitai su kuo reikia susitiko ir suveikė, kad blokada vežėjams būtų panaikinta“, – A. Butkevičiui Seimo posėdyje sakė Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma.

„Pirmiausia dėl kažkieno „nušokimo“ – tai čia, matyt, yra tam tikros teorijos.[...] Ir dėl to linkėčiau nepergyventi. Ir mūsų asmeniniai kontaktai... Lietuvos ambasadorius Maskvoje niekur nepriimamas, bet dėl asmeninių kontaktų vakar pavyko užmegzti telefoninį ryšį netgi su prezidento V. Putino patarėju. Ir jo dėka daug kur atidarytos durys“, – į J. Razmos repliką atsakė A. Butkevičius.

Gali būti, kad dėl šių kontaktų premjero patarėjui Antanui Vinkui pagaliau atsivėrė G. Oniščenkos kabineto durys.

Briuselyje lietuviški sūreliai vertinami puikiai, tačiau Maskvoje patiems lietuviams ir Europos Komisijos pareigūnams sunkiai sekasi išsiaiškinti, kodėl rusų biurokratams neįtiko lietuviška produkcija.

„Yra požymių, kad tai diskriminacinio pobūdžio veiksmai vienos ES valstybės atžvilgiu [...] ES gina ir gins savo šalių interesus, tačiau iš savo patirties ir pokalbių Maskvoje tenka apgailestaujant pripažinti, kad Lietuvos politinė reputacija yra labai prasta. Manau, Lietuvos vadovai susimąstys dėl šio klausimo. Kalbėti reikia su visais, ypatingai su tais kaimynais, su kuriais mes turim daugiausiai probleminių klausimų“, – sako Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Tačiau Kremliui Lietuvą bausti yra už ką. Mūsų valstybės sienų blokada prasidėjo kaip tik po „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio vizito. EK vykdo „Gazprom“ veiklos tyrimą, kurio viena iš iniciatorių yra ir Lietuva. Rusų dujų milžinui gręsianti 15 mlrd. dolerių bauda – Kremliui neregėtas antausis. Maža to, Vilnius agituoja Rytų partnerystės programos dalyves žengti su Europa, o tai reikštų atsukti nugarą Rusijai. Maža to, Lietuva palaikė Jungtinių Valstijų poziciją per krizę Sirijoje. Todėl sunku patikėti, kad trečiaeilis rusų biurokratas, koks yra G. Oniščenka, drįstų be savo aukštų darbdavių palaiminimo paniekinančiai kalbėti apie ES pirmininkaujančios Lietuvos vadovus, jų elgesį prilyginti psichopatijai ir isterijai. Anot politologų, tokiomis kalbomis Rusija taikosi išnaudoti padidėjusį politikų jautrumą prieš artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus.

Suprato, kad perspaudė?

„Manau, kad pagrindinis jų tikslas – mūsų politinis vidinis kontekstas, būtent bandymas suskaldyti, sujaukti politinę atmosferą tuo metu, kai mes turime mobilizuotis rimtai sprendžiant esminius užsienio politikos klausimus. Mobilizuotis politiškai ir šnekėti vienu balsu“, – teigia politologas Nerijus Maliukevičius.

„Tai, kas vyksta dabar, mano nuomone, parodo, kad nuo Lietuvos politikų kartais mažai priklauso, ir tą reikia aiškiai matyti, o tai, kas vyksta Europoje, Rytų kaimynystėje, tai, kas vyksta pasaulyje, tarptautiniai pokyčiai, dažnai yra daug svarbesnis veiksnys, kuris daro įtaką ir Lietuvos–Rusijos ekonominiams santykiams“, – mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Rusija skelbia prekybinius karus vos ne visiems savo kaimynams, tačiau šiomis priemonėmis Kremliui retai pavyksta pasiekti norimą  rezultatą.

„Kad Rusija agresyviai rengiasi šitam ES viršūnių susitikimui, yra akivaizdu. Bet yra ir tam tikrų požymių, kad jie jau patys supranta, jog šiek tiek perspaudė. Reakcija iš Ukrainos, Lietuvos, tai, kad visoje ES skiriama daugiau dėmesio šitam Rusijos spaudimui, rodo, kad net ir europiečiai jaučia padidintą grėsmę iš Rusijos pusės“, – sako politologas Tomas Janeliūnas.

Iki ES viršūnių susitikimo Vilniuje, kuriame tikimasi pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį, liko nedaug laiko. Iš Rusijos glėbio gali ištrūkti Gruzija, Moldova ir Ukraina. Kremliaus vanagai nesugeba tvardyti pykčio – paskelbti vyno, šokolado, o dabar ir pieno karai. Tačiau politologai sako, kad ES pirmininkaujanti Lietuva iki viršūnių susitikimo dar sulauks ne vieno Rusijos smūgio, tačiau kiek būsime paveikti, nemaža dalimi priklauso ir nuo valdžioje esančių politikų pasirengimo tą smūgiavimą atlaikyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...