captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl gimdymo namuose SAM nediskutuos, lauks ikiteisminio tyrimo pabaigos (atnaujinta)

Lietuvoje iki šiol teisės aktais nėra reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka, todėl medikai sako negalintys šeimoms, pasirenkančioms planuotą gimdymą ne ligoninėje, suteikti būtinų akušerinių paslaugų. Tuo metu norinčios gimdyti namuose moterys grasina Lietuvai byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad nesvarstys teisės aktų pakeitimų, kol nebus atliktas Vilniaus rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje iki šiol teisės aktais nėra reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka, todėl medikai sako negalintys šeimoms, pasirenkančioms planuotą gimdymą ne ligoninėje, suteikti būtinų akušerinių paslaugų. Tuo metu norinčios gimdyti namuose moterys grasina Lietuvai byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad nesvarstys teisės aktų pakeitimų, kol nebus atliktas Vilniaus rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.

Iniciatyvą už gimdymą ne ligoninėje palaikančios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamos sudaryti darbo grupę šio klausimo teisiniam reglamentavimui spręsti, tačiau ministerija atsisakiusi tai padaryti. Iniciatyvos „Gimimas LT“ autorių teigimu, pagrindinis ministerijos argumentas – gimdyti ne ligoninėje yra nesaugu ir gimdyvei, ir kūdikiui, be to, tai šiuolaikinėje visuomenėje esąs „žingsnis atgal“.

Siekdami atkreipti dėmesį į šią problemą, gimdymą ne ligoninėje palaikantys visuomeninių organizacijų atstovai, medikai, teisininkai savo argumentus trečiadienį išdėstė spaudos konferencijoje.

Pasak jų, gimdymas ne ligoninėje yra toks, kuris planuotai pasirenkamas šeimos kaip vykstantis namuose arba natūralaus gimdymo centre. „Problema ta, kad Lietuvoje šeimos šiuo metu gali rinktis gimdymą namuose, bet negali sulaukti namuose gimdydamos akušerinės pagalbos iš specialistų. Tai reiškia, kad šeima, kuri planuotai pasirinktų gimdymą namuose, rizikuos gimdyti viena ir sulaukti savo mažylio be specialisto“, – sakė VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Jos žiniomis, iš artimiausių Lietuvai šalių gimdymas ne ligoninėje teisiškai reglamentuotas Lenkijoje ir Latvijoje, o Estijoje šis procesas dar vyksta. „Labai svarbus šiuo klausimu yra valstybės palaikymas. Daugelyje pasaulio ir Europos šalių, kur gimdymas ne ligoninėje yra reglamentuotas, valstybė palaiko šeimas, pasirenkančias alternatyvius gimdymo būdus, ir sudaro joms sąlygas gauti akušerinę pagalbą, o medikams – tokią pagalbą suteikti“, – sako teisininkė Elena Kosaitė-Čypienė.

Jos teigimu, Lietuvoje medikams profesionalams yra draudžiama padėti moteriai, gimdančiai ne ligoninėje. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje gimdymas namuose remiamas valstybės nacionaliniu lygiu. Olandijoje šis gimdymo būdas yra net skatinamas, nes skaičiuojama, kad valstybei jis kainuojąs pigiau, taigi gimdymą namuose iš anksto renkasi iki 30 proc. nėščiųjų. Ypač akcentuojamas Šveicarijos pavyzdys – šioje šalyje gimdymas bet kuriuo būdu yra visiškai apmokamas iš ligonių kasų, apmokama ir pogimdyminė priežiūra.

„Europos žmogaus teisių teismas gimdančios moters teisę pasirinkti gimdymo sąlygas apibrėžia kaip žmogaus teisę, netiesiogiai kylančią iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, garantuojančios teisę į privatų gyvenimą. O privatus gyvenimas apima teisę būti ar nebūti tėvais bei laisvę tapimo tėvais būdą bei aplinkybes, tarp jų – ir galimybę gimdyti ne ligoninėje. (...) Lietuva yra prie šios konvencijos yra prisijungusi, todėl, jei situacija nesikeis, galim tikėtis bylų Europos žmogaus teisių teisme“, – sakė teisininkė.

Psichologas dr. Paulius Skruibis pastebi, kad į gimdymą Lietuvoje vis dar žiūrima vien kaip į fiziologinį procesą, nors gera moters psichologinė savijauta leidžia išvengti nebūtinų medicininių intervencijų, gimdymas vyksta sklandžiau.

„Tyrimai rodo, kad namuose gimdydamos moterys patiria mažiau streso, jaučiasi geriau, jaukiau ir saugiau, daugiau atsipalaidavusios. Lietuvos psichologų sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama reglamentuoti tokią pasirinkimo galimybę gimdyti ne ligoninėje“, – teigė psichologas.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, kad šis procesas vyksta nevaldomai, nereglamentuotai ir be taisyklių, o procesai be taisyklių tampa pavojingi. „Mes nei už, nei prieš patį procesą. Mes, kaip gydytojai, žinoma, labiausiai norėtume, kad moterys gimdytų gimdymo namuose, kur būtų visos sąlygos. Tačiau jokiu būdu nemanome, kad neturi būti atsižvelgiama net ir į mažos grupės žmonių interesus, juolab nėra įrodymų, kad ta praktika būtų žalinga“, – kalbėjo gydytoja.

JAV gyvenanti mokslininkė biomedikė dr. Rūta Aldonytė sako, kad Lietuvoje medicinos sistema tarsi kūju švaistosi „taisydama“ šveicarišką laikrodį ir motyvuodama gimdymo namuose nesaugumu.

„Lietuvoje nėra optimaliai veikiančios medikų klaidų deklaravimo sistemos, ir mes niekada tiksliai nesužinosime, kiek nereikalingų gimdymo skatinimo, cezario operacijų, apendikso operacijų ar kitokių procedūrų patiriame. (...) Reikia skatinti visuomenę į gimdymą žiūrėti džiugiai, kaip į džiugų įvykį. O Lietuvoje reiktų labai nedaug – akušerių licencijos praplėtimo ir jų išvadavimo iš gydytojų globos ir truputėlį daugiau natūralaus gimdymo centrų, negu dabar yra“, – siūlė biomedikė, pati JAV pasirinkusi gimdyti ne ligoninėje.

Trečiadienį gimdymo ne ligoninėje šalininkai prie Sveikatos apsaugos ministerijos surengė nesankcionuotą piketą.

Ministerija lauks tyrimo pabaigos

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad nesvarstys teisės aktų pakeitimų, susijusių su akušerijos paslaugų teikimu namuose, kol nebus atliktas Vilniaus rajono policijos komisariate šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.

Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, tarp įtariamųjų yra aktyvūs gimdymo namuose įteisinimo iniciatoriai, tačiau atsisakė įvardyti konkrečius žmones.

„Mes tikrai pasirengę diskutuoti, bet tik po to (ikiteisminio tyrimo – ELTA), nes nenorime, kad pirmines iniciatyvas rodytų žmonės, kurie šiuo metu yra įtariamieji. Tai neatrodo solidžiai ir gražiai“, – teigė viceministrė.

Jos žiniomis, vykdomas ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas kitų metų pradžioje.

„Ikiteisminio tyrimo metu jau yra fiksuota apie 400 atvejų su kūdikių mirtimis, su gimdyvės sužalojimais, dokumentų klastojimu, veikla be išsilavinimo ir licenzijos, taikomais metodais, kurie nepatvirtinti medicinos mokslu ir praktika. Labai atsakingai sakau, kad Sveikatos apsaugos ministerija visada pasirengusi diskutuoti, eiti į kompromisus, bet šiuo atveju, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, mes tikrai nesirengiame keisti teisės aktų, reglamentuojančių akušerijos paslaugų teikimą, ir suteikti galimybę jas teikti namuose“, – patvirtino viceministrė.

SAM duomenimis, naujagimių mirtingumo rizika gimdant namuose yra 2–3 kartus didesnė negu gimdant akušerijos stacionare.

Pasak medikų, gimdymo periodas – 10–20 valandų yra pačios pavojingiausios motinos ir kūdikio gyvenime. „Žinome labai neseną praeitį, kai Lietuvoje mirdavo trečdalis kūdikių ir vaikų iki vienerių metų. Tarpukario Lietuvoje mirdavo iki 400 nėščiųjų ir gimdyvių. Tai rodo, kad tas procesas buvo labai rizikingas ir šitos mirtys buvo susijusios su gimdymo namuose procesu“, – trečiadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje kalbėjo viceministrė.

„Tiek daug įdėjus finansavimo ir turint gerą struktūrą, paralelę struktūrą kurti būtų neprotinga. O pasakyti, kad mes tik leidžiame, bet tuo nepasirūpiname ir nejaučiame atsakomybės už tokius veiksmus, tai irgi būtų neatsakinga“, – argumentavo N. Ribokienė.  SAM pateiktais užsienio tyrimų duomenimis, pastarąjį dešimtmetį gimdymų namuose sumažėjo nuo 50 proc. iki 25 proc. Statistikos, kiek vaikų Lietuvoje gimsta ne ligoninėje, ministerija teigia neturinti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...