captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl į odontologo kabinetą vaikai atvedami tada, kai vietoje danties lieka tik skylė?

Odontologai vis dažniau susiduria su 13–17 metų pacientais, kurių krūminiai dantys taip sugedę, kad neverta net taisyti – tuščias vietas ateityje teks protezuoti. Išsivysčiusiose šalyse smarkiai ėduonies pažeisti dantys laikomi ženklu, kad vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo deramai pasirūpinti.
Lauris Viksne BFL/F64 nuotr.
Lauris Viksne BFL/F64 nuotr.

Odontologai vis dažniau susiduria su 13–17 metų pacientais, kurių krūminiai dantys taip sugedę, kad neverta net taisyti – tuščias vietas ateityje teks protezuoti. Išsivysčiusiose šalyse smarkiai ėduonies pažeisti dantys laikomi ženklu, kad vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo deramai pasirūpinti.

Dalis odontologų laikosi griežtos nuostatos, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, gali būti laikomi kenčiančiais nuo dantų nepriežiūros, o tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems.

Mokslininkai pastebėjo, kad labiau genda nepasiturinčiai gyvenančių, stresą ar net smurtą patiriančių vaikų dantys. Neneigiama, kad dantų sveikatai turi įtakos ir genai, paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis ar netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka supančiai socialinei-kultūrinei aplinkai, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir turtinei šeimos padėčiai.

Pieninių dantų nemato reikalo gydyti

2006–2009 metais atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11, Australijoje – 16, Turkijoje – 21,3 procento.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje 7–8 metų amžiaus grupėje ėduonies paplitimas siekia 85,5 proc., 9–10 metų – 88,9 proc., 12 metų – 70,6 proc.

Kai kurių tyrimų duomenimis, ypač bloga padėtis Jonavoje ir Plungėje: šiuose miestuose dantų skylučių rasta net devyniems iš dešimties mažamečių. Vaikų dantys mažiau sugedę net besivystančia šalimi laikomoje Brazilijoje (75 proc.) arba karo kamuojamoje Sirijoje (70 proc.). O ką jau kalbėti apie Vokietiją (39 proc.), Švediją (11 proc.) ar Kanadą (5 proc.).

Prastą lietuvių dantų būklę mokslininkai aiškina taip: ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai.

Tikrintis, net jei neskauda

„Mes kviečiame pasvarstyti: jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? Jaunystės? Brandos? Mėgstantieji tikslumą jau seniai suskaičiavo ir įrodė, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau nei to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiko. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia: tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantis nuo pat mažens ir reguliariai lankytis pas odontologą – net tada, kai nieko neskauda“ – sako daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė.

Jos iniciatyva šeštadienį gausių šeimų vaikai lankėsi odontologo kabinete ir mokėsi, kaip taisyklingai valyti dantis.

Taisyklingai valomės dantis, tik išmokę rašyti?

Odontologijos klinikos „Ovidenta“ odontologė Simona Valeišaitė klientams visada pabrėžia, kad kruopščiai valyti ir kasdien prižiūrėti dantis yra nepalyginti pigiau nei vėliau juos taisyti specialisto kabinete.

Ji atkreipia dėmesį, kad dantis valyti pirmiausia reikia galva. Tėvai neretai negali išmokyti vaikų taisyklingai prižiūrėti dantis, nes patys to nemoka.

„Todėl didelę dalį atsakomybės suaugusieji perkeliama vaikui, tikėdamiesi, kad jis pats viską gerai padarys. Dažnai nustembama išgirdus, kad valytis dantis tėvai vaikui turi padėti iki šešerių ar septynerių metų: tol, kol vaikas sugebės gražiai rašyti. Kai jis ranka gerai valdys rašiklį, tai bus ženklas, kad galima jam visiškai patikėti ir dantų šepetėlį“, – aiškino S. Valeišaitė.

Odontologai pastebi, kad visi maisto produktai smarkiai apdirbti, todėl lengvai skaidomi – procesas pradeda vykti dar burnoje, todėl čia susikaupia daug rūgščių ir cukraus.

Nepaisant to, S. Valeišaitės nuomone, dantų priežiūrai šepetėlio ir pastos visiškai pakanka – burnos skalavimo skystis nėra būtinas: „Jis naudojamas daugiau higieniniais tikslais, nenorėčiau sakyti, kad tai – būtina priemonė. Po valgio visiškai pakanka burną praskalauti paprastu vandeniu. Tačiau, mano nuomone, vaikai turėtų valyti dantis ir su tarpdančių siūlu, bet to nelabai moka net tėvai.“

Odontologė rekomenduoja vaikams naudotis silantų profilaktikos programa.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...