captcha

Jūsų klausimas priimtas

Biuletenių lenkų kalba nebus

Lietuvos lenkų rinkimų akcija siekia, kad artėjančiuose prezidento, Europos Parlamento (EP) rinkimuose kai kuriuose šalies rajonuose balsavimo biuleteniai būtų išspausdinti ir lenkų bei rusų kalbomis. Šiuose siekius sužlugdė Seimas, pripažinęs, kad lenkų siūlymai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija siekia, kad artėjančiuose prezidento, Europos Parlamento (EP) rinkimuose kai kuriuose šalies rajonuose balsavimo biuleteniai būtų išspausdinti ir lenkų bei rusų kalbomis. Šiuose siekius sužlugdė Seimas, pripažinęs, kad lenkų siūlymai prieštarauja Konstitucijai.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 16 proc. tautinių mažumų, daugiausia jų – Vilniaus rajone. Lenkų rinkimų akcija įsitikinusi, kad būtent čia, taip pat ir Šalčininkų rajone balsavimo biuleteniai galėtų būti ir lenkų ar rusų kalbomis.

„Problema yra aktuali. Gyvena ta karta, kur tada valstybinės kalbos mokymui nebuvo skirta tiek dėmesio, neturėjo galimybių taip gerai išmokti kalbą. Be valstybinės kalbos, kuri be abejo yra svarbiausia, šalia būtų galima vartoti kitų tautinių mažumų, kurios gyvena tam tikrose apylinkėse, kalbą“, – teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Pasak Lietuvos lenkų atstovų, biuleteniai keliomis kalbomis paskatintų daugiau rinkėjų ateiti balsuoti. Tačiau Seimas nesiėmė šio klausimo, patvirtindamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

„Tai prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui ir Konstitucinis Teismas (KT) ne kartą nagrinėjo dėl doktrinos nuostatos valstybinės kalbos vartojimo oficialiuose dokumentuose, rinkimų biuleteniuose“, – sako komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigrejienė taip pat prisiminė KT pasisakymus: „Teismas pasakė, kad lietuvių kalba yra mūsų kalba ir reikia ją gerbti ir gerbti tą vietą, kur gyvenam.“

Lenkai jau ne vienerius metus siekia, kad rajonuose, kur gyvena gausiausiai tautinių mažumų, ir gatvių pavadinimai liktų parašyti dviem kalbomis. Daugiausiai lentelių su lietuvių ir lenkų kalbomis kabo Šalčininkų rajone. Šios savivaldybės atsisakymą pakeisti nelietuviškų gatvių pavadinimų užrašus neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spalio pradžioje pripažino nepagrįstu. Jei savivaldybės tarnautojai nepakeis gatvių pavadinimų, jiems grės nuobaudos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...