captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar himną interpretavusios menininkės taps kriminalinėmis nusikaltėlėmis?

Lietuvos himną savaip interpretavusios menininkės feministės baiminasi dėl savo ateities. „Net jeigu ir neatsidursime kalėjime, o gausime tik baudą, būsime kriminalinės nusikaltėlės, prilyginamos žudikams ir vagims, – LRT.lt sakė pasirodymo organizatorė dailininkė, poetė Vilma Fiokla Kiurė. – Aš esu menininkė, bet kitos pasirodymo dalyvės yra dar labai jaunos ir siekia akademinės karjeros, dėl teistumo joms durys bus uždarytos. Vien todėl, kad eilėraštyje buvo pakeisti žodžiai ir kažkas jų nesuprato“.
Youtube.com Stop kadras
Youtube.com Stop kadras

Lietuvos himną savaip interpretavusios menininkės feministės baiminasi dėl savo ateities. „Net jeigu ir neatsidursime kalėjime, o gausime tik baudą, būsime kriminalinės nusikaltėlės, prilyginamos žudikams ir vagims, – LRT.lt sakė pasirodymo organizatorė dailininkė, poetė Vilma Fiokla Kiurė. – Aš esu menininkė, bet kitos pasirodymo dalyvės yra dar labai jaunos ir siekia akademinės karjeros, dėl teistumo joms durys bus uždarytos. Vien todėl, kad eilėraštyje buvo pakeisti žodžiai ir kažkas jų nesuprato“.

Performansą „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“ surengusios V. F. Kiurė, poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Niauronytė neigia siekusios valstybės simbolio išniekinimo ir kilusį skandalą vadina nesusipratimu.

Pašiepia požiūrį, kad mokslas kenkia moters smegenims, o menstruacijos – blogis

Pasirodymo organizatorė V. F. Kiurė pasakojo, kad jis vyko 2012 m. birželį, per renginį „Kultūros naktis“. Pasak menininkės, renginio organizatoriai žinojo pasirodymo esmę, o vietą – požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po Vinco Kudirkos paminklu – pasiūlė būtent jie.

„Tuomet pasirodymas niekam neužkliuvo. Priešingai – susilaukėme teigiamų atsiliepimų“, – teigė V. F. Kiurė. Menininkė pasakoja, kad labai nustebo, kai jos kolegės rugpjūčio mėnesį susilaukė šaukimo į teismą. Teisėsaugininkai pačios V. F. Kiurės tuomet nesugebėjo atpažinti, todėl į policiją ji prisistatė savarankiškai.

„Kiek žinau, iš pradžių pareiškimas buvo atmestas dėl to, kad teisėsaugininkai pasirodyme nepastebėjo nusikaltimo sudėties. Tuomet tautininkai kreipėsi į teismą, ir jo nutartimi Prokuratūra buvo priversta tirti šį atvejį“, – pasakojo V. F. Kiurė.

Anot V. F. Kiurės, pasirodymas – ne manifestas, o siekis pavaizduoti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų padėtį Lietuvoje, tad ir „Tautiška giesmė“ paimta būtent kaip vienas ryškiausių to laiko kūrinių. Menininkės teigimu, tada „Tautiška giesmė“ dar nebuvo pripažinta Lietuvos himnu.

„Pasirodymas buvo literatūrinis eksperimentas, visos trys esame glaudžiai surištos su literatūra. Vaidinome vadinamąsias „Mėlynąsias kojines“ – XIX a. pabaigos–XX a. moteris, drįsusias paprieštarauti taisyklėms. [...] Skaitėme tekstus, kuriuose įvairūs patriarchai pašiepdavo moteris. Antai istorikas Juozapas Ignotas Kraševskis sakė, kad mokslas kenkia moters smegenims. Skaitėme medikų patarimus, kad menstruacijos – blogis, todėl moteris turi būti nuolatos nėščia. [...] „Tautiška giesmė“ yra to meto kūrinys, todėl ji ir buvo įtraukta“, – sako V. F. Kiurė.

Jos žodžiais, Vincas Kudirka tapatinamas būtent su šiuo kūriniu, o kiti jo rašiniai mažai kam žinomi.

„[Interpretuodamos] stengiamės atspindėti ano laiko leksiką, informaciją rinkome įvairiuose istorijos archyvuose. [...] Blogai ir tai, kad pasirodymas buvo nufilmuotas neprofesionaliai, o iš „Youtube“ patalpinto vaizdo siužeto neįmanoma suprasti esmės. Atrodo, kad viso pasirodymo esmė yra pakeistas himnas“, – apgailestavo menininkė.

V. F. Kiurę stebina, kad literatūrinis meninis eksperimentas susilaukė tokio skandalo, o antai Vilniaus oro uoste pradavinėjami „stringai“ iš Lietuvos vėliavos arba alkoholio reklama ant Lietuvos vėliavos kol kas neužkliuvo niekam.

Nusikaltimo sudėties nėra?

Pasirodymo organizatorių teises ginanti Evelina Baliko sako besitikinti, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Pagrindinė priežastis – nėra nusikaltimo sudėties. Tyrimas pradėtas, remiantis Baudžiamojo Kodekso (BK) 127-uoju straipsniu.

„Jame nėra apibrėžta, kas tiksliai yra pasityčiojimas. Kadangi konfliktas susijęs su himnu, jį dar saugo specialus – Valstybės himno įstatymas. Jame nurodoma, kokie yra himno naudojimo apribojimai – tai, kad grojant himnui asmenys turi stovėti, kad himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji muzika ir t.t. Tačiau nei šis, nei kitas įstatymas neapriboja galimybės atkurti, aktualizuoti himno arba jį naudoti meno išraiškose“, – LRT.lt teigė advokato padėjėja.

Pasirodymo dalyvės aiškiai nurodė, kad jų tikslas – atkreipti dėmesį į moterų teises, lygybę, naudojantis konstitucine žodžio laisvės teise.

„Himnas aktualizuotas su pagarba, be jokio neigiamo tikslo. Nė vienas himno interpretacijoje naudojamas žodis neišreiškia nepagarbos. Tai parodo, kad nėra nusikaltimo sudėties“, – aiškino E. Baliko.

Jos duomenimis, policija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, teikiančią išvadas dėl įvairių pareiškimų (pavyzdžiui, komentarų) viešojoje erdvėje.

„Nežinau, kodėl kreiptasi būtent į šią tarnybą. Manau, kad tai – meno išraiška, kurią turėtų vertinti menotyrininkai ir kiti šios srities specialistai“, – teigė E. Baliko.

E. Baliko pripažįsta, kad tyrimo baigties numatyti neįmanoma, nes tai – beprecedentinis įvykis.

Žodžiai „Tėvyne mūsų, pedofilų žeme“ tautininkų liko nepastebėti

LRT.lt kalbintas Tautininkų sąjungos Kauno pramonės skyriaus pirmininkas – skundo iniciatorius Marius Jonaitis tikina, kad jam nepriimtinas pasirodė ne feminisčių pakeistas „Tautiškos giesmės“ tekstas, o pati pateikimo forma.

M. Jonaitis kaltina feminisčių „šutvę“ siekiu pasityčioti, o ne kurti meną. Jo įsitikinimu, žodžiai „didvyriai, sūnūs“ „Tautiškoje giesmėje“ neatspindi tik vyriškos giminės.

„Problema – ne moteriškos giminės panaudojimas, o principas. Kaltinimai, kad himnas patriarchalinis – juokingi. Juk jame nėra konkrečiai vyriškos giminės naudojimo“, – teigė M. Jonaitis.

Paklaustas, kodėl jį labiau įžeidė būtent ši himno versija, o ne, pavyzdžiui, Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės šalininkų 2010 m. Kaune uždainuoti žodžiai: „Lietuva, Tėvyne mūsų,/Pedofilų žeme,/Iš praeities Tavo sūnūs/Vaikus prievartavo“, M. Jonaitis sakė, kad apie šią versiją nežinojo, tačiau jei šis mitingas būtų įvykęs dabar, jis organizatorius taip pat apskųstų.

„Nežinau, kodėl jis nebuvo apskųstas. Paprasčiausiai niekas nepastebėjo. Aš pats apie tai sužinojau tik neseniai. [...] Jeigu būčiau pastebėjęs anksčiau, be abejo, būčiau apskundęs“, – tikino tautininkas.

Grėstų tarptautinis skandalas

Kaip LRT.lt teigė kultūros teoretikas prof. Gintautas  Mažeikis, kilusį konfliktą būtina įvertinti iš teisinės, pilietinės ir meninės pusės. Santykis tarp protesto laisvės ir įstatymų visada turi tam tikrą įtampą. Tai, kaip tam tikros piliečių grupės turėtų išreikšti savo kritiką, – nuolatinė diskusija, vykstanti visame pasaulyje.

„Daugiausiai problemų iškyla, vertinant meno akcijas, kuriose pilietinės tvarkos egzistuoja pakeistu būdu. [...] Taip pat menas naudojasi įvairiausiomis priemonėmis ir abstrakcijomis – propagandos kritikos, ironijos, kičo ir t.t. Jos ne visada yra suprantamos kitoms žmonių grupėms. Meno aplinka – ne pilietinis, o estetinis veiksmas. [...] Jeigu mene pasirenkamas disidentinis būdas nepaklusti įstatymui (kaip sovietiniais laikais), tai už tai reikia atsakyti“, – įsitikinęs G. Mažeika.

G. Mažeikis teigia, kad, vertinant tautininkų ir feminisčių konfliktą, reikėtų išsiaiškinti, kokią funkciją atliko aptariamoji akcija – meninę ar protesto.

„Meno akcijose yra priimtina užsiimti žinojimo archeologija arba įvairių genealogijų kritika ir analize. Ir už tokius dalykus nėra baudžiama. Tyrimas ir jo pateikimas meninės kritikos forma gali būti priimtinas, nes tik taip žmogus sąmoningai supranta vieną ar kitą kilmę. Pavyzdžiui, religinių simbolių protestantų Bažnyčioje, kai nagrinėjama jų kilmė ir kai jie nėra siejami su malda ar religiniu veiksmu, kritika yra priimtina, ir patys kunigai kritikuoja kryžiaus fetišizmą. [...] Ir tai nelaikoma tikinčiųjų jausmų įžeidimu. Tiesiog bandoma atskirti tikėjimą ir dangiškąją malonę tam tikrose situacijose ir parodyti, kada tai virsta žalingu fetišizmu piliečių savimonėje“, – sakė teoretikas.

Anot profesoriaus, šiuo metu vykstantis konfliktas skatina diskutuoti, o tai labai naudinga visuomenės raidai.

„Tuomet priprantama atskirti, kada tautiniai simboliai reiškia fetišizmą, o kada jie išreiškia solidarumą ir pasididžiavimą. [...] Bėda ta, kad atskirtis nėra savaime akivaizdi. Todėl kiekvieną atvejį būtina analizuoti“, – teigė G. Mažeikis.

Jeigu feministės įrodytų, kad vykdė meno akciją ir būtų pripažintos kriminalinėmis nusikaltėlėmis, tai reikštų tarptautinį skandalą.

„Būtina išanalizuoti, ar tai – būtina sudėtinė spektaklio dalis. [...] Reikia palikti galimybę visuomenei diskutuoti ir susitarti. Nei Seimas, nei teisinės institucijos negali apibrėžti visų gyvenimo atvejų“, – aiškino teoretikas.

„Tautišką giesmę įprasminti gali tik menininkai“

V. Kudirkos giminaitis – reperis, slem poetas Žygimantas „Mesijus“ Kudirka prieš kelerius metus taip pat improvizavo „Tautiškos giesmės“ tema. Tačiau tuomet menininko kūrinys susilaukė teigiamų atsiliepimų, ir į teismą niekas duoti neketino.

Ž. Kudirkos manymu, Lietuvos himnas netenka prasmės, ir tik menininkai gali jį atgaivinti ir vėl paversti aktualiu. Anot menininko, vieną pagrindinių, visose srityse išsišakojusių valstybės simbolių – „Tautišką giesmę“ – sudėtinga pakeisti ir pigu aktualizuoti.

„Jei keistumėme „Tautišką giesmę“, reiktų perrašyti vadovėlius, griauti paminklus ir... Žodžiu, elgtis kaip per revoliuciją arba okupaciją.

Taigi nusprendėme. Tautiškos giesmės nepakeisime. Bet ar stovėdami krepšinio tribūnose ir mechaniškai kartodami įprastą tautiškos giesmės tekstą galvojate apie jo prasmę? Jei dažniau skraidote lėktuvais – ar kaskart įdėmiai įsiklausote į stiuardesės saugos instrukcijas?

Todėl lieka menininkai – jie vieninteliai turi tą laisvę tautišką giesmę išvesti iš aklavietės – remiksuoti, interpretuoti, naudoti ją kaip priemonę kalbėti apie naujus dalykus. Jie vieninteliai gali ją atgaivinti ir įprasminti. Taip, kaip atgaivina industrinius pastatus ir paverčia juos aktualiais rajonais.

Kai Andy Warholas tapybos darbuose panaudojo „Campbell“ sriubos skardinę, gamintojai jo ne tik nepadavė į teismą už prekės vaizdavimą, bet ir parašė asmeninį padėkos laišką bei atsiuntė sriubos. Tad ir Vincas, mano galva, norėtų būti „Campbell“ sriuba, o ne šprotas pomidorų padaže“, – portalui LRT.lt aiškino Ž. Kudirka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...