captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius nesutinka, kad santykių su Rusija „perkrovimas“ nepavyko

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad Rusija daug kartų nereagavo į Lietuvos pastangas, tačiau nesutinka, kad santykių „perkrovimo“ politika nepavyko. Tokią poziciją Vyriausybės vadovas išsakė antradienį paprašytas atsakyti į Seimo narių klausimus, susijusius su prekybos su Rusija krize, dėl kurios patiria nepatogumų Lietuvos vežėjai ir pienininkai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad Rusija daug kartų nereagavo į Lietuvos pastangas, tačiau nesutinka, kad santykių „perkrovimo“ politika nepavyko. Tokią poziciją Vyriausybės vadovas išsakė antradienį paprašytas atsakyti į Seimo narių klausimus, susijusius su prekybos su Rusija krize, dėl kurios patiria nepatogumų Lietuvos vežėjai ir pienininkai.

Apie santykių su Rusija politiką klausimą premjerui Seimo salėje uždavė konservatorius Kęstutis Masiulis. „Jūs galvojote, kad jums geriau seksis (bendrauti) su Rusija. Ar pripažintumėte, kad Jūsų „perkrovimo“ politika vis dėlto nepasiteisino?“, – klausė parlamentaras.

Premjeras su tuo nesutiko, ir paminėjo, kad Sankt Peterburge vykęs jo susitikimas su Rusijos Federacijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu suteikė jam „pozityvių vilčių“, nors po to pripažino, kad realybėje ne viskas sekasi.

„Matosi, kad Rusija yra Rusija. Aš tikiuosi, kad dialogą tęsime ir toliau stengsimės stiprinti ekonominius ryšius politiniame lygmenyje“, – sakė A. Butkevičius, tačiau pridūrė, kad susitikimo metu pasiektas sutarimas atnaujinti tarpvyriausybinės komisijos veiklą dar realybėje neįgyvendintas.

„Nuo sausio nusiuntėme tris ar keturis užsienio reikalų ministro laiškus, bet kol kas negavome atsakymo, kada galime susitikti“, – sakė Lietuvos Premjeras.

Vyriausybės vadovas, vardindamas šiuo metu atliekamus darbus situacijai sureguliuoti, leido suprasti, kad dabar valstybinės institucijos yra tarsi tam tikrame namų darbų ruošimo etape.

Premjeras pažymėjo, kad šiame etape tarnybos – Užsienio reikalų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – dar nėra surinkusios pakankamai duomenų, kurių užtektų Europos Komisijai (EK) dėl Lietuvos problemų kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

„Nuo to laiko, kai gavome raštiškus atsakymus, kuriuose kalbama apie pieno kokybę, mes turime tam tikrų faktų, dėl ko galime pradėti diskusiją, pagrįsti, kaip iš tiesų yra Lietuvoje. Yra paminėti tam tikri dalykai, kurie Lietuvos pieno produktų gamyboje visiškai nebenaudojami, o gal ir niekada nebuvo naudojami.

EK irgi kalba, kad reikia elgtis labai ramiai, solidžiai ir atsakingai – paruošti bylą, kurioje būtų nurodyti tam tikri faktai ir duomenys, kurie atitinka PPO reikalavimus. Tada būtų galima kreiptis“, – sakė A. Butkevičius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...