captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė D. Grybauskaitė: „Man truputį gėda“

Vyriausybė, vykdydama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl sunkmečiu sumažintų atlyginimų, pritrūko išradingumo galvoti ir apie finansus, ir apie visus žmones, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Man truputį gėda“, – išskirtiniame interviu portalui 15min.lt prisipažino ji, komentuodama sprendimą, pagal kurį atlyginimai padidės ir taip daug uždirbantiems asmenims. Valstybės vadovė šį sprendimą palaimino savo parašu. Prezidentė negailėjo kritikos bemaž metus dirbančiai valdžiai – rimtų darbų Seimas esą dar nesiėmė. D. Grybauskaitė ypač suabejojo Vyriausybės gebėjimu imtis tokių naujų didžiulės apimties projektų, kaip atominės jėgainės statybos ar skalūnų dujų paieška.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vyriausybė, vykdydama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl sunkmečiu sumažintų atlyginimų, pritrūko išradingumo galvoti ir apie finansus, ir apie visus žmones, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Man truputį gėda“, – išskirtiniame interviu portalui 15min.lt prisipažino ji, komentuodama sprendimą, pagal kurį atlyginimai padidės ir taip daug uždirbantiems asmenims. Valstybės vadovė šį sprendimą palaimino savo parašu. Prezidentė negailėjo kritikos bemaž metus dirbančiai valdžiai – rimtų darbų Seimas esą dar nesiėmė. D. Grybauskaitė ypač suabejojo Vyriausybės gebėjimu imtis tokių naujų didžiulės apimties projektų, kaip atominės jėgainės statybos ar skalūnų dujų paieška.

– Rusija įgyvendino grasinimus sustabdyti lietuviškų pieno produktų įvežimą, nurodyta griežčiau kontroliuoti iš Lietuvos gabenamą mėsą ir žuvį. Ką tik pasienyje itin nuodugniai buvo tikrinami mūsų vežėjai. Neseniai kalbėdama Jungtinėse Tautose, atkreipėte pasaulio lyderių dėmesį į suaktyvėjusį Rusijos spaudimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalims ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai. Kaip po tokių Maskvos veiksmų su ja palaikyti draugiškus santykius?

– Situacija pradėjo blogėti prieš gerą mėnesį, dar vasaros pabaigoje. Matomi požymiai kartojasi, nėra nauji. Kai prasideda geopolitiniai pokyčiai, galbūt nelabai naudingi ar pažeidžiantys Rusijos interesus, ji reaguoja neadekvačiai, kartais suirzusiai, demonstruoja nepakantumą, net, sakyčiau, kartais necivilizuotą elgseną kai kurių šalių ar organizacijų atžvilgiu. Nežiūrint to, kad Rusija ką tik tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare.

Galiu priminti istoriją. 1990-aisiais po Nepriklausomybės Akto pasirašymo mums iš karto buvo – sakau atvirai – atkeršyta ekonomine blokada. 2006 m. prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą sugedo naftotiekis „Družba“ ir iki šiol nedirba. 2009 m., pasikeitus valdžiai, iškart prasidėjo „pieno karas“ ir eilės pasienyje. Šiandien istorija kartojasi.

Matyt, priežasčių yra daug, įskaitant ir galimus geopolitinius pokyčius, susijusius su Rytų partnerėmis, kurios išeina iš buvusios priklausomybės nuo Rusijos, mūsų ekonominio ir ypač energetinio savarankiškumo procesus, turbūt ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, vis mažesnis mūsų priklausomumas nuo „Gazprom“. Daug priežasčių, ne viena, ir sukėlė tokią išties neadekvačią reakciją.

Mane tik truputį stebina mūsų Vyriausybės požiūris, kai ką tik mačiau žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pasisakymą. Jis vis dar sako, kad kreiptis į PPO nereikia, kad patikra nesanti didelė problema. Be abejo, jei Lietuvos Vyriausybei tai nėra problema, ko gero, palauksime dar kokių nors išbandymų.

Bet kokiu atveju Vyriausybei būtina ruoštis kreipimuisi į PPO, rinkti informaciją ir įrodymus. Tai vienareikšmiška. Be jokios abejonės, tarptautinės organizacijos reaguos, bet mūsų dvišalių santykių plotmėje visvien reikės kalbėtis su Rusija. Kaimynas yra kaimynas, jo ignoruoti negalima.

Šitą situaciją pavadinčiau pirmu rimtu išbandymu šitai Vyriausybei. Manau, ministrams ir visai Vyriausybei reikės parodyti, ką jie sugeba.

Mano minėti pavyzdžiai ir ypač dabartinė situacija rodo, kad kol kas – labai apgailestauju – Rusija pristato save, ypač prekybos, ekonominio bendradarbiavimo srityje, kaip nepatikimą partnerę. Be abejo, bendrauti reikia, mėginti kalbėtis, prekiauti, jokių ekonominių karų XXI a. neturėtų būti. Bet kol kas matome daug nepatikimumo požymių, todėl mūsų verslas turi labai rimtai galvoti ir planuoti atitinkamus veiksmus, galbūt šiek tiek persiorientuojant į kitas rinkas, įskaitant ir Rytų partnerystės šalis.

– Seimas antrą kartą nepritarė generalinio prokuroro Dariaus Valio veiklos ataskaitai. Net patys prokurorai kritikuoja jo pradėtą reformą – esą chaoso padaugėjo, o kokybės sumažėjo. Ką konkrečiai gero nuveikė šis jūsų paskirtas pareigūnas?

– Pradėkime nuo prokuratūros reformos. Išties 2011 m. buvo patvirtinta reforma, kurią iniciavo Seime sudaryta darbo grupė ir už kurią balsavo 103 Seimo nariai, įskaitant socialdemokratus, dabartinės valdančiosios daugumos atstovus. Generalinis prokuroras vykdo ne savo, o Seime sugalvotą ir patvirtintą reformą.

Vykdant reformą ypač sumažėjo vadovaujančių vyriausiųjų prokurorų ir jų pavaduotojų – vietoj 190 liko tik 91. Didžiausią nepasitenkinimą iš vidaus ir kelia „vadukų“ skaičiaus sumažėjimas, kai sumažėjo privilegijų, o padaugėjo darbo.

Aš tai vertinu labai pozityviai. Manau, kad šis prokuroras visapusiškai vykdo Seimo priimtą reformos variantą. Remdamasi ataskaita, galiu pasakyti, kad 2012 m. buvo išnagrinėta 20 proc. daugiau bylų nei 2011-aisiais – daugiausia per vienerius metus per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Padidėjo tempai, sumažėjo ikiteisminio tyrimo trukmė iki vidutiniškai penkių mėnesių – žinome, kad kai kurios rezonansinės bylos buvo tiriamos po 20 metų, – ir pradėtos, pajudintos tokios rezonansinės bylos, pavyzdžiui, baigtas ikiteisminis tyrimas Medininkų byloje, o Sausio 13-osios byloje pateikti prašymai pripažinti įtariamaisiais net 78 užsienio valstybių piliečius, ko nebuvo padaryta per 20 metų.

Greičiausia priežastys ne prokuratūroje ir ne prokurore, o visai kitos – matyt, politinės. Daliai šio Seimo kol kas labiau priimtina tokia elgsena, kaip destrukcija, kerštavimas, sąskaitų suvedinėjimas, bet ne darbas valstybės labui. Mes jau metus matome tokių destruktyvių sąskaitų suvedinėjimų. Kažkokių rimtų pasiūlymų ar rimtų darbų šis Seimas dar nepademonstravo.

Viena iš priežasčių gali būti negebėjimas, kita – kad dalis Seimo atėjo ne dirbti Lietuvos žmonėms, o pasisavinti europinius pinigus, kurie ateina nuo 2014 m. Galbūt todėl buvo priimtas toks Viešųjų pirkimų įstatymas, kurį tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tiek kitos teisėsaugos institucijos įvertino kaip korupcinį.

Akivaizdu, kad daliai Seimo darbai ir interesai yra visai kitur. Esant tokiems tikslams, prokuroras, kuris nekreipia dėmesio į spaudimą, o daro, kas jam priklauso, labai daug kam nepatinka.

Manyčiau – taip vertinu ne tik aš, bet ir konstitucinės teisės ekspertai, – kad Seimo mėginimas per ataskaitos pritarimą ar nepritarimą versti prokurorą yra tiesioginis teisėsaugos institucijų, įskaitant prokuratūrą, politizavimas ir – aš pasakyčiau, kad dalis Seimo demonstruoja nepagarbą Konstitucijai.

– Iki praėjusios savaitės Seimui vadovavęs Vydas Gedvilas pareiškė, kad, neatsižvelgus į Seimo nuomonę dėl prokuroro darbo, būtų rodoma nepagarba jį rinkusiems piliečiams. Kaip reaguosite į parlamento sprendimą?

– Tokie bet kurio Darbo partijos atstovo pasisakymai yra tiesioginis spaudimas teisėsaugos institucijoms, ypač turint galvoje, kad spalio 10 d. prasideda aukštesnės instancijos teismas DP byloje. Apskritai DP atstovų dalyvavimas balsuojant (dėl D.Valio veiklos ataskaitos – red. past.) jau yra Konstitucijos pažeidimas ir toks sprendimas negali būti pagrindu nei atleidimui, nei kitiems veiksmams.

– Šalį vienas po kito sukrėtė žiaurūs nusikaltimai: Biržuose buvo nušautas 17-metis, Panevėžio rajone išprievartauta ir sudeginta jo bendraamžė. Kas tam užkirstų kelią? Ar pakanka tik atleisti pareigūnus?

– Didele dalimi tai yra įsisenėjusios problemos, kurios turi daug giluminių priežasčių, objektyvių ir subjektyvių. Galėčiau jas skirti į dvi dalis.

Viena – vadinamas istorinis pagalbos sistemos kūrimas, jau kainavęs per 80 mln. litų. Iš tikrųjų matome tik pinigų švaistymą ir jokios atsakomybės, galų gale neturime gerai funkcionuojančios sistemos.

Kita – bendras nusikalstamumo fonas, kuris sudėtingėja, ypač po sunkmečio, kai matome ir sunkiau gyvenančius žmones, ir pragyvenimo lygio svyravimą, didelę emigraciją. Bendras fonas šalyje nėra labai geras. Todėl vien pareigūnų pakeitimas nieko neduos.

Būtina tiek bendrąsias priežastis matyti, tiek kurti geresnes darbo sąlygas policijai, kitoms teisėsaugos institucijoms, aiškiai išskirti, kas už ką atsako – darbus ir atsakomybę. Dėl pagalbos sistemos visi stumdėsi ir visiškai nenorėjo prisiimti jokios atsakomybės. Taip pat – toliau investuoti į teisėsaugos sistemą: užtikrinti gebėjimus, vykdyti mokymus, gerinti materialinę bazę.

Viskas veikia sistemoje. Nusikalstamumas yra dalies visuomenės – tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek politinių sąlygų atspindys. Klausimas nėra labai paprastas. Vien galvų nuiminėjimas čia nepadės. Problemas reikia spręsti horizontaliai ir visiems, visoms institucijoms – tiek visuomenei, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek bendruomenėms, tiek Vyriausybei.

– Ekspertai sukritikavo jūsų sprendimą pasirašyti įstatymo pataisas dėl algų viešajame sektoriuje atkūrimo, kurioms pati žėrėte priekaištų, o raginimą padidinti algas mažiau uždirbantiems pavadino populistiniu. Kodėl būtent taip pasielgėte?

– Koks čia populizmas – pasirašyti įstatymą, kuris kelia atlyginimus ir taip gerai uždirbantiems. Aš turbūt labai nepopuliariai pasielgiau. Pasirašiau tik dėl to, kad šis įstatymas buvo grynai techninio pobūdžio, nes, pagal KT išaiškinimą, jei Vyriausybė nepriima jokio kito sprendimo, nuo spalio 1 d. automatiškai būtų įsigalioję senieji koeficientai. Neturint aiškaus mechanizmo, nenumačius finansinių šaltinių.

Kadangi Vyriausybė įstatymą pateikė labai vėlai – rugsėjo pabaigoje, mano pasirinkimas buvo toks: ar palieku situaciją savieigai, kuomet bet kokiu atveju viskas būtų atsistatę, ar vistik pritariu, nors ir su išlygomis bei kritika, įstatymui, kuris numato mechanizmus, šaltinius ir ne iškart nuo spalio 1 d., o šiek tiek ištęsia ir leidžia Vyriausybei rasti lėšų.

Kodėl kritikavau tą įstatymą ir minėjau, kad tai nėra optimalaus Vyriausybės sprendimas? KT pasakė, jog Konstitucijai prieštarauja tik atlyginimų mažinimo koeficientų proporcingumas, o ne mažinimas apskritai. Todėl ir atkuriant reikėjo žiūrėti tik į proporcingumą, o Vyriausybė nuėjo lengvesniu ir mažiau kūrybingu keliu – nutarė atkurti viską, kas yra daug brangiau, nei galėjo būti.

Jei būtų buvusi rasta formulė ne atkurti visą koeficientą, o galbūt rasti vidurkį ir nuo jo atkurti bei taip pamėginti aprėpti visus socialinius sluoksnius – gydytojus, mokytojus, socialinius darbuotojus ir taip toliau, būtų kainavę pigiau ir būtų galima pradėti kalbėti apie visus.

Pasižiūrėjus sąrašėlį, kam atkuriami koeficientai dabar, tiesą sakant, man truputį gėda. Nes sąrašėlis nelabai gražus ir pažiūrėti žmonėms į akis nėra lengva. Bet patys socialdemokratai, būdami opozicijoje, kreipėsi į KT, dabar Finansų ministerijai pritrūko vaizduotės ar kūrybingumo išspręsti šį klausimą pigiau ir horizontaliau, galų gale turime labai neoptimalų ir gana prastą variantą, kai prisidengę, neva reikia vykdyti KT nutarimą, atkuriame tiems, kurie ir šiaip gauna didesnes algas. Tai turėjau galvoje.

– O kaip dabar siūlytumėte elgtis Vyriausybei? Štai biudžetininkų atlyginimams padidinti kitąmet reikės 200-250 mln. Lt. Ar turėsime iš kur juos paimti?

– Čia ir problema. Buvo pasirinktas pats brangiausias variantas. Žinant, kad pinigų nėra daug ir kad reikia galvoti apie finansinę drausmę, buvo pasirinktas variantas, kuris kaip precedentas anksčiau ar vėliau įpareigos tą patį daryti kitoms darbuotojų grupėms. Dėl to kritikuoju Vyriausybę, kad pritrūko gebėjimų galvoti ir apie finansus, ir apie visus žmones. Buvo galvojama tik apie tam tikrą socialinę grupę ir formaliai vykdomas KT sprendimas.

Sumą, kurios reikės biudžetininkų atlyginimams padidinti, bus galima padengti elementariausiai iš ekonomikos augimo.

– 2015-uosius turėtume pradėti su euru. Kokios situacijos tikėtis kitąmet? Ar teks dėl to veržtis diržus, kontroliuoti infliaciją? Finansinė ir ekonominė padėtis tebėra trapi, o euro siekis tikriausiai vers taupyti.

– Manau, kad veržtis diržų kaip krizės metu artimiausiu metu tikrai nereikės, augimas yra pakankamai stabilus, šiemet vidurkis artėja prie 3,5-3,7 proc. Tikrai labai neblogas vidurkis, kuris turėtų suteikti pakankamai erdvės užtikrinti minimalų pagerėjimą atlyginimų, ekonomikos ir investicijų srityse, tuo pačiu laikytis būtinų Mastrichto kriterijų ir finansinės drausmės.

Veržtis tikrai nereikės. Viskas priklauso nuo šito biudžeto. Kitų metų kovą būsime vertinami pagal rodiklius – ir šių metų biudžeto, kaip jį vykdysime, ir kitų metų projekto, kuris bus patvirtintas Seime. Manau, kad šansų turime gana daug.

– Kokios jums atrodo derybos su „Gazprom“, kai Vyriausybė ėmė derėtis, o prezidentė prisipažino nežinanti, dėl ko? Viešumoje atrodė, kad laikotės skirtingų pozicijų, dėl ko galima derėtis. Ar tai tebuvo derybų taktika, ar iš tiesų Vyriausybė su jumis nederino savo pozicijos?

– Tai buvo gryna tiesa, aš niekada taktikomis viešai neužsiimu. Iš tiesų pokalbiai prasidėjo ignoruojant valstybės vadovę, po to situacija susitvarkė. Dabar visas pozicijas su premjeru ir energetikos ministru esame suderinę, su Vyriausybe dirbame kartu. „Gazprom“ nusiųstas atsakymas buvo suderintas su manimi. Vyriausybės ir mano pozicijos šiuo atveju dabar sutapo.

– Iki šiol neaiškus Visagino atominės elektrinės likimas, užsitęsė debatai dėl skalūnų dujų paieškos. Gal jūs žinote atsakymą, kada pagaliau baigsis šitas gumos tempimas?

– Kol kas šie projektai tikrai stringa. Vyriausybei tik palinkėčiau, kad ji gebėtų pratęsti tuos projektus, kurie jau įsibėgėję, – užbaigti suskystintųjų dujų terminalą, kuris mums yra labai svarbus. Dėl naujų projektų ir šios valdančiosios daugumos bei Vyriausybės gebėjimų pradėti naujus projektus kol kas turiu daug abejonių. Aiškumo čia nėra ir nenorėčiau spekuliuoti, spėlioti, kalbėti už Vyriausybę.

Manau, kad tik politinės valios reikalas ir gebėjimai matyti valstybės interesus ilgiau nei ketverius parlamento kadencijos metus gali lemti, kad Lietuvoje atsiras strateginių projektų. Kol kas tokių gebėjimų nematau ir, matyt, atsakymų į tuos klausimus greitai neturėsime.

– Į antrą pusę persirito Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Ši misija mums teko pirmą kartą, o ant pečių užgriuvo nemenka našta – derybos su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties, skandalas dėl JAV vykdyto sekimo internete, debatai dėl galimo Sirijos puolimo, nežinia, ar pavyks pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina…

– Pirmininkaujame labai intensyviu laikotarpiu tiek vidaus, tiek tarptautine prasme. Tai ir ekonominiai išbandymai daugeliui Europos šalių, JAV, Rusijai bei kitiems regionams, ir daug tarptautinės įtampos. Šis laikotarpis Lietuvai tikrai dėkingas, nes turime daug galimybių parodyti, ką galime. Daugelyje procesų dalyvavome tiesiogiai ir aktyviai, turiu galvoje derybas dėl Rytų partnerystės, su JAV, tarptautinę krizę dėl Sirijos. Tai yra puiki galimybė mums išmokti, save parodyti ir padidinti savo matomumą.

Nenorėčiau vertinti savęs mūsų lūpomis, tegul vertina kiti. Kol kas, ką girdžiu, vertinimai yra nuosaikiai geri. Kol kas nenorėčiau optimistiškiau kalbėti, nes galutiniai rezultatai bus gruodžio pabaigoje. Dėl finansinės perspektyvos baigiama derėtis, turėtume spalį-lapkritį sulaukti balsavimo Europos Parlamente.

Tikiuosi, kad turime daug šansų pasirašyti susitarimus su Ukraina, Moldova ir Gruzija. Jei tai įvyktų, galėtume drąsiai sakyti, kad pirmininkavimas buvo sėkmingas.

Daug yra norinčių ir mėginančių pakišti koją, bet kol kas viskas gerai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...