captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visuomenės sveikatos specialistė: dėl vėluojančio šildymo sezono daugėja sergančiųjų

Rudeniškai vėsūs orai pastarosiomis savaitėmis gerokai atšaldė ir patalpas. Dalis Lietuvos savivaldybių šildymo sezoną jau pradėjo, kitos delsia. Tarkim, Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste kol kas šildomos net ne visos švietimo įstaigos, nors visuomenės sveikatos specialistai įsitikinę, kad būtent vėluojantis šildymo sezonas gerokai išaugino sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičių.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rudeniškai vėsūs orai pastarosiomis savaitėmis gerokai atšaldė ir patalpas. Dalis Lietuvos savivaldybių šildymo sezoną jau pradėjo, kitos delsia. Tarkim, Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste kol kas šildomos net ne visos švietimo įstaigos, nors visuomenės sveikatos specialistai įsitikinę, kad būtent vėluojantis šildymo sezonas gerokai išaugino sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičių.

Žema temperatūra butuose ir kitose patalpose, besikaupianti drėgmė gerokai prisidėjo prie to, kad pastaruoju metu gerokai išaugo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 40-ąją šių metų savaitę (rugsėjo 30 – spalio 6 d.) siekė 62,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis buvo 62 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, tam įtakos turi ir tai, kad šildymo sezonas prasidėjo dar ne visur. Ypač – kad nešildomos mokyklos, o ir vaikų darželiuose radiatoriai pradėjo šilti visai neseniai.

Lauke šilčiau nei klasėse

Vilniaus Valčiūnų vidurinėje mokyklos klasėse pirmadienio rytą temperatūra siekė vos 13–14 laipsnių. Mokyklos darbuotojai nelinksmai juokavo, kad lauke yra šilčiau negu klasėse. O šioje mokykloje yra ir priešmokyklinio ugdymo grupė, kurią lanko vos 5–6 metų vaikai.

Anot laikinosios Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vedėjos Dorotos Levko, savivaldybės administracijos direktorius jau yra pasirašęs įsakymą, kad nuo šių metų spalio 4 dienos paskelbta šildymo sezono pradžia švietimo įstaigose, turinčiose individualias katilines.

Iš 76 Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų tokias katilines turi 44. Dar 32 mokyklos ir darželiai prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų. Šiose įstaigose šildymo sezonas prasidės tik tada, kai bus nuspręsta šilumą tiekti ir gyventojams bei kitiems vartotojams.

„Kai kurios mokyklos jau tikrai pradėjo šildymo sezoną, bet ne visos turi tokią galimybę“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.

Visame Vilniaus rajone šildymo sezoną ketinama skelbti tik nuo spalio vidurio, tiksli data kol kas nenurodoma. „Įvertindami, kad savivaldybė gauna daug gyventojų prašymų nepradėti šildymo sezono bei atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu prognozuojami šiltesni orai, šildymo sezoną planuojama pradėti iki spalio mėn. vidurio“, – teigė D. Levko.

Darželiai šildomi visi

Vilniaus mieste kol kas šildomos taip pat ne visos mokyklos. Šildymo sezonas dar praeitos savaitės pradžioje paskelbtas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir ligoninėse, tačiau mokykloms palikta teisė pačioms nuspręsti, kada jų patalpose pradės šilti radiatoriai. Pirmadienio duomenimis, 80 mokyklų jau šildomos.

Tačiau bendrai visame mieste šildymo sezono pradžia kol kas neskelbiama. Pirmadienį pranešta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgusi į oro sąlygas, šią savaitę nusprendė dar neskelbti šildymo sezono pradžios. Vis dėlto gyventojams, nepatenkintiems tokia situacija, patariama nelaukti ir patiems imtis iniciatyvos.

Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tinkamai pasirengę savo šildymo sistemas ir neskolingi šilumos tiekėjui, ir daugumos prašymu nusprendę įjungti šildymą anksčiau, nei bus priimtas Vilniaus savivaldybės sprendimas, gali įsijungti šildymą. Tereikia apie tai pranešti šilumos tiekėjams.

Paprastai šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Vilniuje apie savaitę laikėsi vos 4,5–5 laipsnių vidutinė temperatūra, tačiau skelbti šildymo sezono pradžios neskubėta.

Patalpose – drėgna

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. Razmienė įsitikinusi, kad nėra normalu, jei temperatūra darželių grupėse, mokyklų klasėse siekia vos 13–14 laipsnių.

„Tai nenormalu ir tą rodo labai išaugę sergamumo rodikliai. Yra reglamentuotos temperatūros, jos nėra laužtos iš piršto, o pagrįstos objektyviais duomenimis. Kur suaugę žmonės, temperatūra turėtų būti nuo 18 laipsnių, tiek turėtų būti ir butuose bei mokyklose, tokia temperatūra leidžiama ir vaikų darželių miegamuosiuose, bet žaidimų kambariuose turi būti nuo 20–22 laipsnių“, – aiškino A. Razmienė.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, blogiausia yra ne pati žema temperatūra, nes galbūt vaikai ir nesušals tinkamai apsirengę. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu sergamumas išauga dėl to, kad mikroorganizmams susidaro labai geros sąlygos daugintis. „Kai yra tokia žema temperatūra, labai padidėja drėgmė patalpose. Šildymas būtent ir sumažina drėgmę, o esant drėgmei ypatingai gerai dauginasi bakterijos, virusai ir kai kurie grybeliai. O kadangi yra vėsu, žmonės nebevėdina patalpų, todėl turime patalpose smarkiai besidauginančius mikroorganizmus“, – sakė A. Razmienė.

Visuomenės sveikatos specialistė tai įvardijo kaip pagrindinę priežastį, kodėl šiuo metu serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tačiau esą tai kiekvienų metų pereinamojo laikotarpio problema. O prasidėjus šildymo sezonui lauko temperatūra išlieka tokia pati ar dar žemesnė, bet sergančiųjų gerokai sumažėja.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...