captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos smūgiai: Lietuva – tik pirmoji eilėje

Nenauja, tikėtasi, tačiau vis tiek skausminga. Taip galima būtų apibūdinti Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos „Rospotrebnadzor“ sprendimą nebeįsileisti didžiųjų Lietuvos pieno perdirbėjų produkcijos. Ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad Lietuva yra tik pirmoji sąraše šalių, kurios gamintojams Rusija taikys draudimus. Mat prastėjant ekonominei situacijai ši šalis taip imasi ginti vidaus rinką.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nenauja, tikėtasi, tačiau vis tiek skausminga. Taip galima būtų apibūdinti Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos „Rospotrebnadzor“ sprendimą nebeįsileisti didžiųjų Lietuvos pieno perdirbėjų produkcijos. Ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad Lietuva yra tik pirmoji sąraše šalių, kurios gamintojams Rusija taikys draudimus. Mat prastėjant ekonominei situacijai ši šalis taip imasi ginti vidaus rinką.

Tuo metu politologas Nerijus Maliukevičius tvirtina, kad sprendimas yra visiškai politinis ir kulminacijos reikėtų laukti lapkritį, kai Vilniuje vyks Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame Ukraina turėtų pasirašyti asociacijos sutartį su ES.

Tiesa, kol kas ir pačioje Rusijoje netrūksta nesusikalbėjimo, nes Rusijos tarnybos Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznazdor“ teigia nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais. Lietuvos institucijos taip pat nėra gavusios oficialių žinių.

Su Rusijos sankcijomis šį rudenį susidūrė ir Lietuvos vežėjai – maždaug tris savaites nuo rugsėjo 11 d. jiems buvo taikoma sugriežtinta patikra. Tai reiškė, kad muitinėje galima strigti neribotam laikui.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis mano, kad tokį Rusijos elgesį lemia keleto priežasčių kompleksas.

„Pasekmės Lietuvai būtų nesmagios, nes eksportuojame pakankamai daug produktų. Mano spėjimu, pagrindinė priežastis – Rusijos ekonomikai susidūrus su dideliais sunkumais ir faktiškai jau dabar išgyvenančiai nuosmukį, nes, matyt, oficiali statistika pagražina padėtį. Vyriausybiniuose sluoksniuose svarstoma, ką daryti ir greičiausiai einama lengviausiu keliu. Tai būdavo daroma ir per ankstesnes krizes – prasidėdavo trukdžių sudarymas eksportuotojams siekiant paremti vietinius gamintojus. Jie įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, tai normaliai trukdyti įvesdami muitus negali, todėl prasideda kitokie metodai“, – komentavo jis.

Ekonomistas primena, kad panašūs ribojimai jau buvo ne sykį: 1999 m. ir 2009 m.

Jis turi paaiškinimą, kodėl būtent nuo Lietuvos gamintojų Rusija pradėjo vidaus rinkos gynimą.

„Kodėl pirmiausiai tai ištiko lietuvius? Matyt, todėl, kad Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES ir yra išvysčiusi aktyvią veiklą siekiant Ukrainos įtraukimo į ES orbitą. Tai, žinoma, nervina Rusijos politinius sluoksnius, todėl Lietuva pateko į tų šalių, kurių eksportui trukdoma, sąrašo viršūnę. Tačiau nemanau, kad Lietuva bus išimtis ir Rusija šią taktiką taikys ir kitoms šalims“, – sakė R. Rudzkis.

Šįkart visas blogas žinias Lietuvos pienininkams transliavo Rusijos vyriausias sanitarijos specialistas Genadijus Oniščenka. R. Rudzkio nuomone, jis tėra Rusijos vadovybės įrankis.

Per korupciją galima apeiti valdžios įsakymus

Ekonomistas nesiima vertinti, kiek galėtų trukti lietuviškų pieno produktų embargas, nes ši šalis nėra vieninga ir vienalytė – skirtingu metu gali nugalėti skirtingi interesai.

„Tai priklauso ir nuo ES reakcijos, ir nuo atsakomųjų priemonių, ir nuo vidinės Rusijos situacijos. Rusijoje nėra vieningos valdžios, ten yra atskiri klanai ar grupuotės, kurių kiekviena turi savo interesų. Šiuo metu nusvėrė atstovaujantys gamintojų interesams, bet yra ir importuotojų interesai, taip pat infliacija, vartotojų nepasitenkinimas. Rusijos situacija yra sudėtinga, tiesiog ten yra problemų mišinys. Gyventojų nepasitenkinimas taip pat yra didokas, o šis sprendimas juk paliečia ne prabangos prekes, bet būtiniausius maisto produktus. Jeigu kils gyventojų nepasitenkinimas, kad nėra lietuviško sūrio ar pieno, žiūrėkite, tada nusvers vartotojų interesai“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Jo nuomone, sunku pasakyti, kokios priemonės kovojant su Rusija yra veiksmingesnė – bandymai šią šalį paveikti tarptautiniu lygiu ar kontaktų ieškojimas jos viduje.

„Geriau eiti per ES, nes ji yra didelė jėga, o mes esame jos dalis. Reikia pirmiausiai kreiptis į Europos Komisiją. Mūsų valdžios atstovai turi kelti triukšmą Briuselio koridoriuose. O gal kartais lietuviai, kurie turi didelę patirtį, žino, kad lengviau su rusų biurokratais susitarti užkulisiuose? Juk Rusija yra pakankamai korumpuota, nevienalytė. Na, iš viršaus nuleido komandą, o lietuviai turi didelę patirtį, kad galima susitarti su žemesniais sluoksniais, kurie pradeda sabotuoti viršūnių nurodymus ir jie sėkmingai apeinami“, – komentavo R. Rudzkis.

Šiuo metu Rusija jau yra Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė, tačiau Rusija elgiasi pakankamai gudriai ir tiesiogiai organizacijos reikalavimų nepažeidžia.

„PPO turi svertų, tačiau tam reikia ilgų procedūrų. Be to, rusai nesielgia tiesmukiškai. Jeigu jie būtų pakėlę muitus ar tiesiog uždėję kvotas, tai būtų galima juos apskųsti, bet jie gi tvirtina, kad mūsų produktai yra nekokybiški. Kokia PPO įstatui tai prieštarauja? Mums pirmiausiai reikia sugebėti įrodyti, kad jie yra kokybiški“, – kalbėjo ekonomistas.

Vieni gniaužtai keičia kitus

Politologas Nerijus Maliukevičius DELFI sakė manantis, kad sankcijos pienininkams yra ilgo Rusijos veiksmų plano tąsa.

„Man atrodo, kad šis procesas užsitęs. Net jeigu viena problema užsibaigs, tai gali atsirasti kita. Čia kaip ir su transportu. Tarsi pasibaigė viskas, visi atsipalaidavo, o štai nauja priemonė taikoma. Toks Rusijos elgesys kyla iš savotiškos jos desperacijos matant kaip kaimyninės valstybės sparčiai juda europietiškų projektų ir integracijos link“, – komentavo jis.

Politologo nuomone, tokį kaimynės elgesį Lietuva galėtų išnaudoti savo naudai.

„Rusija tokių priemonių naujausioje istorijoje imdavosi labai dažnai, bet noriu atkreipti dėmesį, kad labai retai šitos priemonės jai duodavo akivaizdžios naudos. Dažnai būdavo, kad tokia Rusijos politika turėdavo visiškai priešingą efektą. Aš ir noriu atkreipti dėmesį, kad tai reikia išnaudoti savo naudai. Reikia tai kelti į tarptautinį, tarporganizacinį formatą, pademonstruoti Rusijos dviveidiškumą“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Pašnekovo nuomone, reikėtų mąstyti apie atsako priemones, kurios būtų visiškai asimetriškos.

„Tos priemonės neturėtų paveikti eilinių Kaliningrado žmonių, nes šios srities visuomenė yra potencialus mūsų sąjungininkas, netgi kai buvo transporto problemos, jie vieni pirmųjų pradėjo dejuoti, kad kenčia nuo jų. Pavyzdžiui, europiniu masteliu galima iškelti „Magnickio sąrašo“ klausimą. Tai yra sąrašas žmonių, kurie akivaizdžiai dalyvavo korupcinėje–kriminalinėje schemoje, kurie jau Amerikoje yra užkardyti nuo atvykimų, kelionių, finansinių operacijų. Dabar Europoje yra didelė diskusija, ar nevertėtų riboti būtent tų žmonių galimybes judėti per Europą“, – tvirtino jis.

Politologas mano, kad Rusijos sankcijų kulminacijos sulauksime lapkritį, kai Vilniuje vyks Rytų partnerystės susitikimas.

Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.

Rytų partnerystėje dalyvauja Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija. Armėnija jau paskelbė pasirašysianti susitarimą dėl Rusijos kuriamos Muitų sąjungos ir prisidės prie Eurazijos ekonominės sąjungos formavimo, todėl nebegalės pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.

Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios vyksta slaptos užkulisinės kovos tarp ES ir Rusijos.

„Akivaizdu, kad šis elgesys taikomas prieš Rytų partnerystės dalyves, todėl reikia pademonstruoti šioms šalims, kokia yra Rusija ir jos Eurazijos projektas. Transporto problemos buvo savotiška įžanga. Kartais netikėtų resursų rusai atranda, nereikia įsivaizduoti, kad jau viskas, bet nereikia ir pervertinti tokių veiksmų, nes mes istoriškai su tokiais Rusijos žingsniais visada susidurdavome. Mūsų nepriklausomybės paskelbimas buvo lydimas visiško degalų ir energetikos embargo“, – komentavo politologas.

Lietuva į Rusiją eksportuoja maždaug ketvirtadalį pieno produktų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Rusijos ribojimai lietuviškai produkcijai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...