captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aklieji Lietuvoje šunų vedlių idėja neužsikrečia

Vakarų Europoje populiarūs aklųjų pagalbininkai, šunys vedliai, Lietuvoje neruošiami, bet ir aklieji didelio poreikio tam nereiškia. Idėja turėti tokį pagalbininką atrodo romantiška, kol nesusiduri su praktiniais dalykais, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vakarų Europoje populiarūs aklųjų pagalbininkai, šunys vedliai, Lietuvoje neruošiami, bet ir aklieji didelio poreikio tam nereiškia. Idėja turėti tokį pagalbininką atrodo romantiška, kol nesusiduri su praktiniais dalykais, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė.

„Yra labai svarbios tradicijos. Lietuvoje prieš dvidešimtmetį retai galėjome pamatyti net ir akląjį su balta lazdele, o dabar tai – jau nebe tokia ir retenybė. O šunų vedlių tradicijos neturime. Kai jų nėra, tai tokiomis idėjomis ir neužsikreti, nereikalauji, be to, ir praktiškai nėra viskas taip paprasta. Dauguma žmonių gyvena butuose, daug kas – labai ankštuose“, – Eltai sakė A. Jozėnaitė.

Lietuvos kinologų draugijos kinologė, veterinarijos gydytoja Daiva Strepetkaitė teigė, kad Lietuvoje nėra tokių šunų mokyklų. Tiek kinologų, tiek aklųjų atstovės minėjo, kad tokio šuns parengimas yra brangus malonumas.

LASS atstovė yra girdėjusi, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tokio jau parengto šuns kaina siekia dešimtis tūkstančių litų. Lietuvos kinologų draugijos atstovės teigimu, artimiausia tokių šunų mokykla yra Lenkijoje.

„Atrodytų galėtum atsivežti iš užsienio, bet reikia suprasti ir tai, kad „užsienietis“ šuo lietuviškai nesupras. Jis supras komandas tos šalies kalba, iš kurios yra kilęs ir kurioje buvo dresuotas“, – sakė A. Jozėnaitė.

Anot LASS atstovės, idėja apie šunį vedlį atrodo patraukli tol, kol nesusiduri su praktiniais dalykais – tokio pagalbininko maitinimu, veterinarijos paslaugomis. Moteris prisiminė istoriją apie tarptautinėje konferencijoje sutiktą kolegą, kuris augina šunį vedlį, bet atvyko į renginį be jo.

„Paklausiau: kur palikote šunį? Tai jis man atsakė, kad – pas šunų aukles. Paprastai šeimos, kurios augina veislei šuniukus, juos priima. Toks augintinis kelia rūpesčių, bet, žinoma, kai prie jo pripranti, tai nebegali be to gyventi“, - svarstė A. Jozėnaitė.

LASS atstovė nejaučia, kad aklieji Lietuvoje rodytų didelę iniciatyvą, kad tokie šunys vedliai atsirastų.

„Mes esame darę mažytę apklausą, kiek Lietuvoje būtų žmonių, norinčių šuns vedlio. Tai suradome tokius penkis, kurie galvoja, kad norėtų šuns. Bet ir tai – tik teoriškai, nežinia, kiek jų pasiryžtų jį auginti realiai“, – sakė A. Jozėnaitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...