captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bylose dėl sumažintų atlyginimų kompensavimo teisėjai spręs savo ieškinius?

Vilniaus apygardos administracinį teismą užgriuvo skundų lavina. Vien per pastarąsias penkias dienas teismą pasiekė 1193 valstybės tarnautojų pareiškimai. Jei visi jie būtų patenkinti ieškovų naudai, valstybei tektų išmokėti milijonines kompensacijas.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Vilniaus apygardos administracinį teismą užgriuvo skundų lavina. Vien per pastarąsias penkias dienas teismą pasiekė 1193 valstybės tarnautojų pareiškimai. Jei visi jie būtų patenkinti ieškovų naudai, valstybei tektų išmokėti milijonines kompensacijas.

Teismų, prokuratūros, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Bendrojo pagalbos centro, ministerijų ir departamentų – iš esmės visų šalies institucijų valstybės tarnautojai užsimojo iš valstybės prisiteisti įvairaus dydžio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį po to, kai per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti. Šių metų liepą Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad tai buvo padaryta pažeidžiant Konstituciją.

Kompensacijas skaičiuoja dešimtimis tūkstančių

Teisėjas Audrius Cininas solidariai su kitais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais nutarė irgi teisybės ieškoti teisme. Jis kreipėsi į teismą dėl nuo 2009 metų neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo.

„Mes pateikėme vieną grupinį ieškinį ir galvojame, kad jis bus nagrinėjamas kaip viena byla. Kiek žinau, apygardos teismai šias bylas išskaidė atskirai“, – portalui 15min.lt sakė A. Cininas.

Prašomos priteisti sumos priklauso nuo teisėjo rango ir iki finansų krizės gauto atlyginimo. Pasak A.Cinino, jos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių litų vienam asmeniui.

„Prieš pat krizę padidintu atlyginimu džiaugiausi tik mėnesį. Po to teisėjų atlyginimai buvo mažinami net du kartus: pirmiausia sumažintas bazinio atlyginimo dydis, po to – teisėjų pareiginės algos koeficientas. Asmeniškai man alga sumažėjo trečdaliu“, – neslėpė A. Cininas.

Jis neabejojo, kad valstybės tarnautojų ir teisėjų ieškiniai dėl neteisėtai sumažintų atlyginimų kompensavimo bus nagrinėjami ilgai: „Manau, proceso terminus galime skaičiuoti metais. Tačiau aš esu pasirengęs sulaukti teismo sprendimo: koks bus, toks – aš jį gerbsiu.“

Teismų darbas gali pakrikti

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė portalui 15min.lt paaiškino, kad teismas sulaukė ir kolektyvinių skundų, tačiau didžiumą jų sudaro individualūs pareiškėjų ieškiniai.

„Be jokios abejonės, ši skundų lavina labai apsunkins teismo darbą, nes susiduriame ir su žmogiškųjų resursų, ir su lėšų stoka“, – sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.

Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius prasitarė numatęs, kad, KT pripažinus koeficientų mažinimą neteisėtu ir neatitinkančiu Konstitucijos, pajamų dėl to netekę žmonės ims ginti savo teises ir reikalaus kompensuoti algos skirtumą.

„Tai, žinoma, papildoma našta teismui, tačiau problemas būtų galima spręsti tam tikromis organizacinėmis priemonėmis, tarkime, skundus grupuojant pagal institucijas ir nagrinėjant kaip vieną bylą. Tačiau pasipylę skundai vis tiek išbalansuotų administracinių teismų darbą: kad ir kiek pareiškimų sujungtum į vieną bylą, vis tiek krūvis bus didžiulis, nes dėl kiekvieno pareiškėjo sprendime reikės pasisakyti“, – aiškino G.Kryževičius.

Logiškiausias kelias – susitarti įstatyme?

G. Kryževičius priminė, kad teisingumo vykdymas neatsiejamas nuo papildomų išlaidų. Ar valstybė joms pasirengusi?

„Tai – politinės valios klausimas. Jei politikai mano, kad bylinėjimasis yra geresnis kelias, tai ką darysi. Tačiau perspektyvoje šį klausimą valdžia turės spręsti. Pavyzdžiui, jei bent vienu atveju skundai būtų išnagrinėti ieškovų naudai ir skolos priteistos, tai būtų precedentas – tarsi pilotinis sprendimas“, – sakė LAT pirmininkas.

Jei scenarijus būtų būtent toks, klausimą tektų spręsti valstybiniu lygiu – per specialų įstatymą, sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus apibrėžiantį kaip valstybės skolą, kurią būtų įsipareigota grąžinti per konkretų laikotarpį.

„Tokiu keliu buvo einama, kompensuojant teisėjams algą, sumažintą vadinamosios Rusijos krizės metu“, – priminė G.Kryževičius.

Priminimas: teismų sprendimai atgaline data negalioja

Parlamentarą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką socialdemokratą Julių Sabatauską stebina teisėjų ir kitų valstybės tarnautojų užmojai gauti tai, kas jiems esą visai nepriklauso.

„Neįsivaizduoju, kokiu pagrindu teismai priiminės sprendimus. Teismai turės daugiau darbo, tačiau jis bus bergždžias, nes nėra argumentų, kuriais būtų galima panaudoti. Man įdomiau tai, kad gali nutikti taip, jog teisėjai priiminės sprendimus savo bylose“ – nuostabos neslėpė J.Sabatauskas.

Jo įsitikinimu, KT išaiškino tai, kad atlyginimus valstybės tarnautojams reikia atstatyti, bet tikrai ne kompensuoti.

„Pavyzdžiui, pagal KT nutarimas dėl pensijų kompensavimo „Sodros“ pensijai galiojo, nes tai – įgyta teisė į nuosavybę, o statutinėms pensijoms – ne“, – priminė parlamentaras.

Be to, jis priminė, kad teismų sprendimai atgaline tada negalioja: „Todėl ne tik sumažintų atlyginimų atstatymo, bet ir skirtumo kompensavimo gali tikėtis tik tie žmonės, kurie į teismus dėl to kreipėsi iki KT išaiškinimo. Juk KT šį klausimą nagrinėjo po teismo, kuris suabejojo įstatymo sprendimu, sustabdė bylą ir paprašė KT išaiškinimo. Jį paskelbus bylos buvo atnaujintos ir pareiškėjams naudingas teismo sprendimas priimtas jau vadovaujantis KT nutarimu. Naujiems ieškiniams tai negalios.“

KT: algų mažinimo mastas – neproporcingas

Bazinis dydis, kurį dauginant iš pareiginio atlyginimo koeficiento skaičiuojamas atlygis valstybės tarnyboje, sumažintas 2009 metais, karpant viešuosius finansus dėl kilusios ekonomikos krizės.

Iki 2009 metų šis dydis siekė 490 litų. Pagal šį dydį atlyginimai skaičiuojami politikams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, KT teisėjams, kariams.

Liepą KT išaiškino, kad 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Pagal teismo išaiškinimą, sumažinus pareiginės algos koeficientus 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos atlyginimų proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.

Pareigūnams ir tarnautojams sumažintas priedų už kvalifikacines klases ir kategorijas dydis, pasak KT, dar labiau iškreipė atlyginimų dydžių proporcijas.

Pasisakydamas atskirai dėl teisėjų atlyginimų mažinimo, KT paskelbė, kad jų atžvilgiu nustatytas neproporcingas atlyginimų mažinimo mastas.

Biudžete gali trūksti lėšų

Valdžiai vykdant KT sprendimą, nuo spalio 1 dienos didės darbo užmokestis daliai valstybės tarnautojų – teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams.

Kadangi biudžete lėšų gali trūkti, siūloma valstybės institucijoms taupyti – nepirkti inventoriaus, mažiau važiuoti į komandiruotes. Be to, pritrūkus lėšų, siūloma su darbuotojais atsiskaityti iki 2014-ųjų kovo 1-osios.
 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...