captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES pinigai tirpsta valdžios rankose

Nors šios valdžios garsiai žadėtos valstybės tarnybos reformos jau seniai palaidotos, spendžiant iš to, kiek pinigų išleista tobulintis, kai kurios ministerijos turėtų veikti kaip šveicariškas laikrodis.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors šios valdžios garsiai žadėtos valstybės tarnybos reformos jau seniai palaidotos, spendžiant iš to, kiek pinigų išleista tobulintis, kai kurios ministerijos turėtų veikti kaip šveicariškas laikrodis.

Kone pusantro milijono litų – tiek per mažiau nei dvejus metus savo aparatui tobulinti spėjo išleisti liberalcentristo Raimondo Šukio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Ji iš pradžių pirko „tobulinimo paslaugas“, po to – „sistemos sukūrimą“.

Valdininkai, žinoma, pirmiausia pabrėžia, kad šios sumos semiamos iš Europos kišenės. Bet jų paaiškinimai apie pačias paslaugas ir jų reikalingumą – lyg įrodinėjimas, kad sviestas yra sviestuotas.

Taip tobulinama ne tik SAM, bet ir kai kurios kitos ministerijos.

Eina žingsnis po žingsnio

Tai, kad Europos Sąjungos parama, skiriama valstybės institucijų mokymo ir tobulinimo projektams, yra tikra aukso kasykla įvairioms konsultacinėms įmonėms ir ją skirstantiems valdininkams, – seniai vieša paslaptis.

Bet didžiules sumas formaliems renginiams ar valdymo sistemoms kurti išleidžiantys valdininkai tik šypso į ūsą dėl tokio Briuselio dosnumo ir skėsčioja rankomis: „Ką darysi, šie pinigai tik tam skirti, tai ir reikia juos kaip nors išleisti“.

Atrodo, tipiškas tokio išlaidavimo pavyzdys – Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomas projektas „SAM veiklos analizė, veiklos valdymo (monitoringo) sistemos diegimas“.

2010–2011 metų sandūroje ministerija pagal šį projektą už 745 tūkst. litų įsigijo „veiklos valdymo tobulinimo paslaugų“ iš bendrovės „Deloitte Lietuva“.

Be to, pastarosiomis dienomis pasirašyta sutartis su bendrovėmis „Gera Solutions“ ir „Binar Solutions“.

Pagal šį susitarimą ministerija už 695 tūkst. litų įsigijo „Veiklos valdymo ir stebėsenos (monitoringo) bei veiklos vertinimo rodiklių efektyvumo informacinės sistemos sukūrimo, diegimo bei naudotojų mokymo“ paslaugų.

Kancleris jau neprisimena

„Nežinau, galbūt. Neprisimenu. Aš daug viešųjų pirkimų dokumentų pasirašau. Kreipkitės oficialiai į ministeriją ir jums atsakys“, – taip apie beveik 700 tūkst. vertės projektą kalbėjo jį savo parašu palaiminęs ministerijos kancleris, liberalcentristas Rimantas Remeika.

Oficialus ministerijos atsakymas į „Lietuvos ryto“ klausimus apie tai, kokia tai bus sistema ir ar tokių paslaugų, kaip dabar nusipirkta „sistemai kurti“, nebuvo pirkta anksčiau, taip pat skamba mįslingai.

SAM pirmiausia paaiškino, jog veiklos ir jos analizės projektą finansuoja ES, o šių lėšų skirstymą administruoja Vidaus reikalų ministerija.

Beje, pastarąją taip pat valdo Liberalų ir centro sąjunga.

Reikalinga, nes reikalinga

Vis dėlto SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorė Justina Januševičienė bandė paaiškinti apie įsigytą sistemą ir įrodyti, kodėl ji būtina: „Tikimasi, kad įgyvendinus projektą – išanalizavus veiklos valdymo tobulinimo SAM ir jai pavaldžiose įstaigose galimybes, parengus veiklos rodiklių konsolidavimo ir valdymo modelį, įdiegus veiklos valdymo ir stebėsenos sistemą bei veiklos vertinimo rodiklių efektyvumo informacinę sistemą bus patobulintas ministerijos veiklos planavimas ir bus efektyviai įgyvendinti SAM strateginiai tikslai.“

J. Januševičienė taip pat aiškino, kad įdiegta sistema leis „deramai priimti strateginių prioritetų formavimo, jų įgyvendinimo ir laimėjimų matavimo iššūkius pagrindinių SAM veiklos uždavinių vykdymo procesuose“.

Taip sudėtingai paaiškinti, ko gero, galima išmokti tik už ES skirtus pinigus, nes paprastiems mirtingiesiems departamento direktorės atsakymas – lyg paukščių kalba.

Be to, valdininkė pabrėžė, kad įsigyta paslauga yra kokybiška ir nauja: „Iki šiol veiklos valdymo ir vertinimo rodiklių informacinės sistemos diegimo projektai nebuvo įgyvendinami, tokių paslaugų įsigyta nebuvo“.

Tačiau taip ir liko neaišku, kokia linkme SAM veiklą tobulino prieš mažiau kaip dvejus metus ir ką įsigijo už 745 tūkst. litų.

Kitas ministras stebisi

„Keistai atrodo, jog tokios paslaugos perkamos kadencijos pabaigoje, o ne jos pradžioje, kai prie vairo stoja nauja valdžia.

Kita vertus, mokesčių mokėtojų – šiuo atveju, visos ES – pinigai turėtų būti leidžiami labai aiškiems dalykams su aiškiais ir suprantamais rezultatais, tiesiogiai matomais kasdieniame ministerijos darbe“, – taip minėtus pirkinius įvertino Susisiekimo ministerijos ir Liberalų sąjūdžio vadovas, Seimo Audito komiteto narys Eligijus Masiulis.

Politikas priminė, kad jo vadovaujama ministerija nėra įsigijusi tokių paslaugų savo veiklai tobulinti.

Tobulinasi ir kitos institucijos

* Kai kurios ministerijos už milijonus kuria ne tik įvairias vidaus informacines sistemas, bet ir vykdo veiklos „priežiūrą“.

* Su ta pačia „Gera Solutions“, kursiančia veiklos valdymo sistemą SAM, beveik 2 mln. litų sutartį yra pasirašiusi ir Finansų ministerija. Tiesa, jai ši bendrovė kuria tik informacinę sistemą.

* Kultūros ministerija pernai bendrovei „Ernst & Young Baltic“ paklojo per 336 tūkst. litų už „Ministerijos veiklos optimizavimo galimybių studijos parengimą ir optimizuoto veiklos modelio diegimo“ paslaugas.

* 2010 m. pabaigoje už pusę milijono litų „Kokybės vadybos sistemą“ įsidiegė ir savo darbuotojus atitinkamai apmokė Teisingumo ministerija.

* Tobulinasi ir Seimo kanceliarija – tiesa, už kuklesnes sumas.

* Uždaroji akcinė bendrovė „Grand Partners“ šį pavasarį parlamento kanceliarijoje surengė valdininkų apklausą apie jų darbo sąlygas ir parašė išvadą, ką reikėtų keisti. Tai atsiėjo kone 32 tūkst. litų. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...