captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parlamentarų sprendimas nepritarti prokuratūros veiklos ataskaitai – antikonstitucinis?

Konstitucionalistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja, ar Seimo statute buvo galima nustatyti normą, kad Seimas spręstų – pritarti ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją“, – teigia jis. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Konstitucionalistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja, ar Seimo statute buvo galima nustatyti normą, kad Seimas spręstų – pritarti ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją“, – teigia jis. 

Seimas yra priėmęs statuto pataisas, kuriose teigiama, kad, jei nepritariama Generalinės prokuratūros ataskaitai, tai tiesia kelią vadovo atleidimui. Tačiau, kai kurių konstitucionalistų manymu, šios Seimo statuto pataisos pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principą.

„Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Valdžių padalijimo principo esmė yra ta, kad, jei pagal Konstituciją kokie nors įgaliojimai skirti Respublikos Prezidentui, niekas negali įsiterpti į tų įgaliojimų įgyvendinimą“, – aiškina V. Sinkevičius.

Anot jo, pagal Konstituciją Generalinė prokuratūra yra nepriklausoma ir niekas negali daryti įtakos jos veiklai. Todėl profesorius neigia kalbas apie šios institucijos atskaitomybę Seimui.

„Nuskambėjo, kad prokuratūra yra atskaitinga Seimui ir t.t. Deja, Konstitucijoje nustatyta visiškai kitaip. Prokuratūra nėra atskaitinga Seimui, nėra pavaldi Seimui, [jam nėra pavaldus] nei generalinis prokuroras, nei joks kitas prokuroras“, – tvirtina V. Sinkevičius.

Gali apsispręsti tik prezidentė

Profesorius abejoja, ar buvo galima nustatyti normą, kad Seimas sprendžia, ar pritarti nepriklausomos institucijos – Generalinės prokuratūros – veiklos ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją, nes Seimas, mano galva, neturi tokių įgaliojimų – spręsti, ar pritarti prokuratūros ataskaitai“, – sako V. Sinkevičius.

Seimas, teisės specialisto teigimu, gali nebent išklausyti informaciją apie Generalinės prokuratūros veiklą ir priimti rezoliuciją, kurioje išreikštų savo požiūri į tam tikrus reiškinius.

„Bet prokurorai, vykdydami savo funkcijas, yra absoliučiai nepriklausomi. Ir nereikia suprasti, kad jie nepriklausomi tik nagrinėdami konkrečias bylas. Šiuo atveju Seimas perima įgaliojimus arba nori įgyti įgaliojimus, kurie, pagal Konstituciją, jam nepriklauso“, – įsitikinęs V. Sinkevičius. 

Generalinį prokurorą pagal Konstituciją skiria Respublikos Prezidentas. Todėl būtent prezidentė, V. Sinkevičiaus manymu, turi vertinti ir stebėti, ar generalinis prokuroras tinkamai vykdo savo funkcijas.

„Aš noriu pasakyti, ką bepriimtų dabar Seimas – [...] ar jis priimtų nutarimą siūlyti Prezidentui atleisti generalinį prokurorą iš pareigų – jokių teisinių pasekmių [...] šitie Seimo sprendimai Respublikos Prezidentui nesukelia“, – pabrėžia V. Sinkevičius.

Jo nuomone, tik pats Respublikos Prezidentas gali savarankiškai apsispręsti, ar teikti Seimui siūlymą ir klausti jo pritarimo dėl generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų, ar tokio siūlymo neteikti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Prokuratūros veiklos ataskaita

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...