captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva siekia tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare – kiek realios mūsų galimybės?

Vos baigusi pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), mūsų šalis gali gauti dar vieną svarbų vaidmenį – priklausyti Jungtinių Tau­tų (JT) Saugu­mo Tary­bai (ST). Lietuva siekia tapti ne­nuo­la­ti­ne šios struktūros na­re 2014-2015 me­tų kaden­ci­joje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vos baigusi pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), mūsų šalis gali gauti dar vieną svarbų vaidmenį – priklausyti Jungtinių Tau­tų (JT) Saugu­mo Tary­bai (ST). Lietuva siekia tapti ne­nuo­la­ti­ne šios struktūros na­re 2014-2015 me­tų kaden­ci­joje.

Tiesa, analitikai nesiryžta spėlioti, ar spalio viduryje laukiami rinkimai baigsis sėkmingiau nei pernai vykęs balsavimas dėl JT Generalinės Asamblėjos pirmininko posto, kai diplomatas Dalius Čekuolis pralaimėjo netikėtai ir kone paskutinę minutę kandidatu iškeltam Serbijos užsienio reikalų ministrui Vukai Jeremičiui.

Lietuva pakeistų Azerbaidžaną

Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, be kita ko, nemažai bendravo su kolegomis iš kitų šalių – Kanados, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo, Trinidado ir Tobago, Sent Kitso ir Nevio, kad užsitikrintų kuo didesnę paramą Lietuvos kandidatūrai į ST nares.

Bal­sa­vi­mas numatytas spa­lio 17-ąją. Pa­gal tai­syk­les, no­rint patekti į ST, reikia su­rink­ti 2/3 bal­suo­jan­čių ša­lių bal­sų. Jei rin­ki­muo­se da­ly­vaus vi­sos 193 organizacijai priklausančios vals­ty­bės, teks su­rinkti mažiausiai 129 bal­sus. Jei pirmas balsavimas būna nesėkmingas, rengiami trys apriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti tik oficialios kandidatės), tuomet – trys neapriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti bet kuri atitinkamo regiono valstybė, išskyrus nuolatines ST nares) ir taip toliau, kol pasiekiamas rezultatas.

Iš viso ST sudaro 15 narių, iš kurių penkios yra nuolatinės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija. Likusias nares išrenka Generalinė Asamblėja dvejų metų kadencijai (kasmet – po penkias).

Lietuva siekia pakeisti Rytų Europai atstovaujantį Azerbaidžaną. Šiemet taip pat baigiasi Maroko, Pakistano, Gvatemalos ir Togo kadencija. Toliau ST priklausys Liuksemburgas, Australija, Pietų Korėja, Argentina ir Ruanda.

Taisyklės numato, kad nenuolatinės ST narės keičiasi rotacijos principu, atstovaudamos įvairiems regionams. Dvi iš penkių keičiamų valstybių atstovauja Afrikai, po vieną – Rytų Europai, Azijai/Ramiojo vandenyno regionui ir Lotynų Amerikai bei Karibams.

Kartu su Lietuva dėl vietos ST varžėsi Gruzija, bet dar pavasarį savo kandidatūrą dėl diplomatinių ir finansinių priežasčių atsiėmė.

Iš Afrikos šalių rinkimuose dalyvaus Čadas, Gambija ir Nigerija, iš viso ST jau priklausiusi keturis kartus, pastarąjį – 2010-2011 m. Lotynų Amerikai atstovaus Čilė, priklausiusi ST 2003-2004 m. ir greičiausiai nesunkiai laimėsianti rinkimus, mat šio regiono valstybės laikosi nerašytos taisyklės nekonkuruoti. Iš Azijos valstybių pretenduos Saudo Arabija, kuri dar nėsyk nepriklausė ST, nors buvo viena iš JT įsteigusios 51 valstybės.

Lietuva taip pat dar niekada nepriklausė ST. Sėkmės atveju ji būtų pirmoji iš Baltijos šalių, patekusi į šią JT struktūrą. Sie­kį tap­ti ne­nuo­la­ti­ne ST na­re mūsų šalis pir­mą kar­tą par­eiš­kė dar 1996-aisiais. 2001 m. dėl sto­ji­mo į ES buvo nu­spręs­ta kan­di­da­ta­vi­mą atidėti. Lietuvos norą nuo kitų metų priklausyti ST prieš porą metų, kalbėdama Generalinėje Asamblėjoje, išreiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį į Lietuvos patirtį, siekiant taikiai pereiti iš vienos santvarkos į kitą, kuriant valstybę ir vykdant reformas. Be to, 2011-aisiais mūsų šalis pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). „Tai patvirtina, kad Lietuva yra pasirengusi imtis pasaulinės atsakomybės ir prisidėti prie saugumo reikalų visame pasaulyje“, – teigė prezidentė.

Kiek reikšmingas Rusijos balsas?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas nesiėmė vertinti Lietuvos galimybių. Anot jo, norint laimėti tokius rinkimus, reikia atlikti namų darbus – nuosekliai dirbti, buriant valstybių paramą. Portalo 15min.lt pašnekovas pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais nebuvo daug žinių apie atitinkamas Lietuvos pastangas.

„Gali suveikti ir kitų šalių motyvai, visai nesusiję su šiais rinkimais, – teigė R. Vilpišauskas. – Kol kas prognozuoti labai sudėtinga. Mūsų tikslas – padaryti viską, kas priklauso nuo Lietuvos institucijų. Bet nenumatytos aplinkybės gali sutrukdyti.“

Jo žodžiais, būtina ne tik intensyviai dirbti, siekiant pakankamos paramos per balsavimą, bet ir vėliau, jei pavyktų patekti į ST, išnaudoti šią poziciją: „„Priklausymas ST svarbus tiek, kiek svarbi pati JT organizacija. Dėl to seniai vyksta ginčai, bet vis tik ji yra pagrindinė klausimus tarp valstybių šiuolaikiniame pasaulyje sprendžianti organizacija, turinti daugiausiai narių ir apjungianti skirtingų politinių sistemų šalis. Ta prasme sakyčiau, kad tai yra svarbi organizacija. Narystė ST galėtų padidinti ir Lietuvos matomumą, tuo pačiu suteiktų daugiau svorio Lietuvos atstovų, diplomatų siūlymams, nors nauda būtų sunkiai apčiuopiama.“

Lietuvos naudai gali būti įvertinti nesenas pirmininkavimas Demokratijų bendrijai, ESBO, ES Tarybai. „Pajėgumų turime, ypač diplomatinė tarnyba, tik kartais, kalbant apie vidaus reikalus, pavyzdžiui, energetiką, kurie aktualūs ir ES, išlenda vidaus politika, rinkimų ciklai, – sakė R. Vilpišauskas. – Kartais Lietuva nekaip išorėje atrodo, susiformuoja prastą reputaciją bent konkrečių projektų atvejais. Tradiciškai užsienio politikoje dažniau svarstomi saugumo reikalai. Gal Lietuvos politinių jėgų sutarimas dėl jų tvirtesnis, o tai palengvina diplomatų darbą.“

Anot TSPMI vadovo, reikšmės per balsavimą gali turėti Rusijos nuomonė: „Ji yra viena iš svarbių nuolatinių ST narių, taigi gali turėti ne tik svarų, bet ir lemiamą balsą, rasti savo nuomonės palaikytojų. Tokios galimybės neatmesčiau.“

Tarp nuolatinių ST narių yra ir Kinija, turinti svarų balsą ne tik Azijoje, bet ir Afrikoje. Ši garsiai išreiškė nepasitenkinimą neseniai Vilniuje viešėjusio Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos privačiu pokalbiu su prezidente D.Grybauskaite. Kiti aukščiausi Lietuvos pareigūnai su svečiu nepanoro susitikti. Paklaustas, ar tokios pozicijos nereikėtų laikyti bandymu nepykdyti Pekino, instituto direktorius paragino šių klausimų nesieti, nors toks paaiškinimas esą įmanomas.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės vadovė liberalė Dalia Kuodytė taip pat nelinkusi sieti Lietuvos pareigūnų pozicijos su laukiančiais rinkimais.

„Man jau nebelabai rūpi. Vizitas praėjo normaliai, nepaisant visų vidaus ir užsienio politikos peripetijų, – portalui 15min.lt sakė ji. – Kaip bus, matysime. Visose šalyse po susitikimų su Jo Šventenybe Kinijos reakcija panaši. Kai kas sako, kad pasekmės būna, kai kas – kad ne. Visi žaidžia politinius žaidimus, ką dabar padarysi.“

Linas Linkevičius: diplomatai intensyviai pristato kandidatūrą

Kaip anksčiau dienraščiui „Lietuvos žinios“ tvirtino L. Linkevičius, siek­da­ma už­si­ti­krin­ti dau­gu­mos JT ša­lių par­amą dip­lo­ma­ti­nė tar­ny­ba in­ten­sy­viai dir­ba pri­sta­ty­da­ma Lie­tu­vos kan­di­da­tū­rą į ST, ypač tuo­se re­gio­nuo­se, su ku­riais mū­sų ša­lies ry­šiai ma­žiau iš­plė­to­ti.

Mūsų šalis esą tu­ri tvir­tą Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių, kitų ES vals­ty­bių par­amą. „Su ki­to­mis vals­ty­bė­mis ak­ty­viai dir­ba­me ir jau tu­ri­me ne­ma­žai vie­no­kio ar ki­to­kio ly­gio įsi­pa­rei­go­ji­mų rem­ti Lie­tu­vos kan­di­da­tū­rą. Kar­tu no­riu pri­dur­ti, jog dip­lo­ma­ti­nė­je pra­kti­ko­je įpras­ta, kad to­kio po­bū­džio in­for­ma­ci­ja trak­tuo­ja­ma su rei­kia­mu dis­kre­tiš­ku­mu“, – pa­brė­žė ministras.

Dirb­da­ma ST Lie­tu­va, kaip bet ku­ri ki­ta na­rė, pir­miau­sia tu­rėtų su­si­telk­ti į kon­kre­čius už­da­vi­nius, su­si­ju­sius su tai­kos, sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mu at­ski­ruo­se re­gio­nuo­se ir pa­sau­ly­je. Ta­čiau Vilnius no­rė­tų daug dė­me­sio skir­ti ma­žų­jų vals­ty­bių vaid­me­niui glo­ba­laus saugu­mo klau­si­mais stip­rin­ti, siek­ti di­des­nio ST veik­los skaid­ru­mo ir efek­ty­vu­mo.

„Mums la­bai rū­pi ci­vi­lių, ypač vai­kų ir mo­te­rų, ap­sau­ga, jų tei­sių už­ti­kri­ni­mas konf­lik­tų zo­no­se. Be abe­jo, to­kie klau­si­mai, kaip saugu­mo, eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio vys­ty­mo­si ry­šys, gink­luo­tės kon­tro­lės ir ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lo pla­ti­ni­mo grės­mė, kli­ma­to kaita, ener­ge­ti­nio sau­gu­mo iš­šū­kiai taip pat bū­tų mū­sų dė­me­sio cen­tre“, – aiškino L. Lin­ke­vi­čius.

Posėdžiauja nuo 1946 metų

ST yra nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių JT padalinių. Ji atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, draugiškų santykių vystymą, pagarbos žmogaus teisės skatinimą.

Pirmas ST susirinkimas įvyko 1946 m. Londone. Nuo to laiko ST, keletą kartų pakeitusi posėdžių vietas, o dabar posėdžiaujanti JT būstinėje Niujorke, dirba be pertraukų ir, reikalui esant, renkasi bet kada. ST pirmininkauja viena iš narių, jos keičiasi kas mėnesį pagal lotynišką abėcėlę.

Nuolatinėmis ST narėmis buvo pripažintos valstybės, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turinčios galingiausias ginkluotąsias pajėgas, kartu karinėms reikmėms skiriančios apie 60 proc. visų pasaulio karinių išlaidų.

Daugiausia kartų – po 20 – į nenuolatinius ST narius buvo išrinktos Japonija ir Brazilija. 17 kartų joje dirbo, po 14 kartų – Indija, Kolumbija ir Pakistanas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...