captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiausia grėsmė tarmėms – gyventojų migracija

Šie metai Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Juos minint, Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, surengta tarptautinė konferencija, kurioje savo tarmių paveldą pristato ir užsienio šalys.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Šie metai Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Juos minint, Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, surengta tarptautinė konferencija, kurioje savo tarmių paveldą pristato ir užsienio šalys.

Apie Lietuvos tarmes dar XVI amžiuje „Postilėje“ rašė Mikalojus Daukša. Jis užsimena apie bjauriai kalbančius, žodžius su keistomis galūnėmis vartojančius lietuvius. Tačiau M. Daukšai nepatikusias tarmes lietuviai išlaikė iki šiol, kaip ir daugelis kitų šalių. Apie tai kalbėjo į tarptautinę konferenciją „Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas“ atvykę Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir Lietuvos mokslininkai, tiriantys tarmes.

„Tarmė yra aukščiausios kultūros forma, nes ji susiformavo per šimtmečius. Ji yra gludinta per ilgą laiką ir yra didelė kultūros vertybė –prilygsta aukščiausiems literatūros paminklams ir kitoms meno vertybėms“, – tvirtina M. Romerio universiteto profesorė dr. Zofija Babickienė.

Lietuvoje yra dvi tarmės – aukštaičių ir žemaičių, jos turi patarmių. Tarmės nuolat kinta, joms įtaką daro bendrinė ar miesto kalba, kitos kalbos. Tačiau kad tarmės išliks gyvos, tiki ir Lietuvos, ir kitų šalių mokslininkai.

„Lenkijoje yra išlikusios 5 tarmės. Kašubų tarmė, galima sakyti, įgijo regiono kalbos statusą. Apskritai šalyje labai aktuali mažosios tėvynės idėja. Kiekvienas regionas turi išsaugoti savo etniškumą“, – teigia Lenkijos mokslų akademijos mokslininkė Anna Tyrpa.

„Kazachstane tarmės skirstomos pagal regionus – šiaurės, pietų, rytų ir vakarų. Šiaurės tarmė – bendrinės kalbos pagrindas, tad ji pati populiariausia. Tačiau mažai tikėtina, kad ji pakeis kitas tarmes, nes, pavyzdžiui, pietų dialektą labai veikia kaimynai – kirgizai, uzbekai. Jie daro įtaką ne tik kalbai, bet ir visai kultūrai“, – pasakoja Eurazijos nacionalinio L. Gumiliovo universiteto profesorė Nurilia Šaimerdinova.

Didžiausia tarmėms kylanti grėsmė – gyventojų migracija. Persikėlę į naują vietą, jie prisitaiko ir pamiršta savo tradicijas.

„Kiekviena kalba, kiekviena tarmė yra savotiškas langas į pasaulį. Kuo daugiau mes tų langų turime, tuo esame įdomesni, unikalesni, turtingesni. Stengimasis saugoti, puoselėti tarmes yra labai vertingas dalykas“, – sako Z. Babickienė.

Mokslininkų teigimu, kad tarmės neišnyktų, svarbu jas vartoti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...