captcha

Jūsų klausimas priimtas

Peršalimas: kodėl sunegalavusius darbuotojus pravartu porai dienų išsiųsti namo

Permainingų orų metą, kai dieną plieskianti saulė verčia prasisegti viršutinius drabužius, bet dažnai prapliumpa lietus, o naktį atvėsta ir net pašąla, tradiciškai lydi negalavimai. Vis daugiau žmonių kosti, čiaudi ir šniurkščioja nosimi. Negalavimas atrodo menkas, todėl prašytis laisvos dienos nesinori, bet dirbti jėgų irgi maža. Kaip atsikratyti šios nemalonios savijautos ir kaip apskritai jos išvengti?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Permainingų orų metą, kai dieną plieskianti saulė verčia prasisegti viršutinius drabužius, bet dažnai prapliumpa lietus, o naktį atvėsta ir net pašąla, tradiciškai lydi negalavimai. Vis daugiau žmonių kosti, čiaudi ir šniurkščioja nosimi. Negalavimas atrodo menkas, todėl prašytis laisvos dienos nesinori, bet dirbti jėgų irgi maža. Kaip atsikratyti šios nemalonios savijautos ir kaip apskritai jos išvengti?

Specialistai pataria, pasirodžius pirmiems simptomams, neskubėti į vaistinę – verčiau pirmiausiai griebtis paprastų liaudiškų priemonių, bet ir nevaidinti didvyrių – ėmus negaluoti, verčiau dienai dviem likti namie. Darbdaviams siūloma atsižvelgti į prastą darbuotojų savijautą ir leisti pasigydyti, užuot susirgus sunkiau ar užkrėtus kolegas.

Gripo bangą prognozuoja nuo kitos savaitės

Atvėsus orui tradiciškai padidėjo sergamumas peršalimo ligomis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistės Simonos Pyragytės žodžiais, ši tendencija būdinga rugsėjui, kai krenta temperatūra, o vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, saugiau žmonių susiburia uždarose patalpose, kur lengviau plisti infekcijai. Prasidėjus rudeniui, dažniau atšąla, bet galima ir perkaisti. Ryte būna šalčiau, dieną oras sušyla, todėl specialistė pataria kruopščiau rinktis aprangą.

Pasak S. Pyragytės, gripo susirgimai paprastai prasideda 40-ąją metų savaitę – tai bus kita savaitė.

„Norint apsisaugoti, reikia dažnai plauti rankas su muilu, valyti patalpas – ne šiaip iššluoti, o drėgnai, nes su šluota galima kaip tik pakenkti. Būtina vėdinti patalpas, be reikalo neliesti veido ir akių, nes virusai plinta per gleivines, kosint ar čiaudint prisidengti nosine ar alkūne, o popierinę nosinę iškart išmesti“, – portalui 15min.lt vardijo ji.

Nestipriai peršalus ir temperatūrai vos pakilus, S. Pyragytės siūlymu, nebūtina griebtis tablečių – pakanka liaudiškų būdų negalavimui įveikti. Tačiau, jei temperatūra aukštesnė, specialistė ragina nepabūgti eilių poliklinikose ir kreiptis pas gydytojus.

„Jei temperatūra – kokie 37,1 laipsnio, geriau eilių nekurti, išgerti arbatos ir kitaip gydytis namie. Bet jei temperatūra kyla ir ją sunku numušti, verčiau prašyti medikų pagalbos. Tai jau gali būti gripas, nes simptomai panašūs ir dažnai būna sunku nuspėti, ar užpuolė rimta liga, ar tik peršalimas“, – kalbėjo S. Pyragytė.

Paklausta, kaip nedidelės infekcijos atveju elgtis darbuotojams, ji pabrėžė, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji, dienas leidžiantys didesniuose kolektyvuose, turėtų vieną kitą dieną praleisti namie ir saugotis apkrėsti kitus. Tai gali būti ir stipresnis susirgimas, todėl patartina pailsėti.

„Darbdavių elgesys priklauso nuo bendros kultūros, bet jie turėtų skiepyti supratimą, kad sergant reikia būti namie“, – pažymėjo pašnekovė.

Kas savaitę – trečdaliu daugiau sergančiųjų

Kaip skelbia Vilniaus VSC, sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sostinėje kas savaitę išauga trečdaliu. 35-ąją metų savaitę sergamumo rodiklis siekė 19 atvejų 10 tūkst. gyventojų, 36-ąją – 31 atvejį, 37-ąją – jau 57 atvejus, o 38-ąją (praėjusią) išaugo iki 74 atvejų.

Didžiąją dalį sergančiųjų ir toliau sudaro vaikai – 73,6 proc. Bet užsikrėtusių gripu kol kas nėra.

Kaune, šio miesto VSC duomenimis, sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ūgtelėjo daugiau nei dukart. Sergamumas jau pasiekė įprastą gripo sezonui lygį, nors čia gripo atvejų taip pat dar neužregistruota, o pats gripo sezonas, prognozuojama, prasidės tik rugsėjo 30 dieną.

Anot specialistų, šie metai – jau ketvirti, kai 36-ąją ir 37-ąją savaitėmis sergamumas per savaitę padidėja apie du kartus, tačiau vėliau stabilizuojasi.

Ragina skiepytis nuo gripo

Ūmias viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcijas sukelia įvairūs virusai (jų priskaičiuojama apie 200). Išsiugdyti specifinio imuniteto jiems neįmanoma.

Būdingi požymiai: gerklės perštėjimas, kurį lydi vandeninga sloga, lengvas negalavimas, neaukšta temperatūra, galvos skausmas, nedidelis kosulys. Virusų inkubacinis periodas – 2–4 paros, o liga tęsiasi 6–10 dienų, bet gali užtrunka iki trijų savaičių.

Šias infekcijas sukeliantys virusai, priešingai nei gripo virusas, paprastai nesukelia komplikacijų, todėl jomis persergama nesunkiai. Bet virusus žmonės oro lašeliniu būdu – čiaudėdami, kosėdami, per nešvarias rankas – perduoda vieni kitiems. Dažnai užsikrečiama nuo bendrakeleivių viešajame transporte, kolegų, šeimos narių, taip pat netiesiogiai – liečiant aplinkos daiktus. Didesnė rizika peršalti – vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems.

Norint apsisaugoti nuo virusų, tarp kurių gali pasitaikyti ir gripo virusas, specialistai pataria laikytis asmens higienos: kosint ar čiaudint prisidengti servetėle, dažnai plauti rankas, drėgnai valyti ir vėdinti patalpas.

Efektyviausia apsaugos nuo gripo priemone specialistai vadina skiepus. Šiemet gripo vakcina gydymo įstaigas turėtų pasiekti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Kai kuriems asmenims (vyresniems kaip 65-erių, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms) gripas gali būti ypač pavojingas. Pavyzdžiui, sukelti sunkias komplikacijas. Todėl jie, kaip ir sveikatos priežiūros specialistai, nuo gripo skiepijami nemokamai.

Pirmi ginklai – arbata, medus ir garų terapija

Sustiprinti imuninę sistemą padeda miegas, sportas, grynas oras, ypač pušyne ar prie jūros, sveikas ir reguliarus maitinimasis, daržovės, kuriose gausu vitaminų, teigiamų emocijų teikiantis mėgstamas užsiėmimas.

Negalavimą palengvina karšti skysčiai, medus, gerklės skalavimas druskos tirpalu, nosies ir namų drėkinimas, poilsis.

Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart griebtis vaistų. Įveikti peršalimą gali padėti ir natūralios priemonės: čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų ar imbierų šaknų arbata su citrina, arbata su namine uogiene, ežiuolės preparatai, bičių produktai, žuvų taukai, vitaminas C, medumi paskanintas karštas pienas.

Žinoma priemonė nuo užgultos nosies – garų inhaliacijos. Į verdantį vandenį reikia įlašinti keletą lašų eterinio mentolio arba eukalipto aliejaus, įberti sausų garstyčių ar raudonųjų pipirų ir, užsidengus galvą rankšluosčiu, keletą minučių kvėpuoti garais.

Kosint pravartu krūtinę šildyti kruopomis – virtų perlinių ar sorų kruopų kompresais. Į polietileninį maišelį ir rankšluostį suvyniotą ką tik išvirusią košę reikia laikyti ant krūtinės, kol atvės.

Kaip nesusirgti keičiantis orams

Kauno VSC pateikia patarimų, kaip nesusirgti keičiantis metų laikams ir atsižvelgiant į orų permainas

– Apranga ir avalynė turi atitikti oro sąlygas. Nors sunku atsisakyti lengvos vasarinės aprangos, netikėtas atvėsimas gali pakenkti sveikatai. Tinkamiausia apranga – iš natūralaus pluošto. Patariama nuo drėgmės ypač saugoti kojas.

– Rankas plauti būtina visais metų laikais. Tyrimais įrodyta, kad dažnas rankų plovimas gali padėti apsisaugoti ne tik nuo per burną patenkančių, bet ir kvėpavimo takais plintančių ligų sukėlėjų, pvz., gripo ir kitų virusų. Ant rankų virusai gali patekti iš kvėpavimo takų (čiaudulio ar kosulio metu, šnypščiant nosį) arba nuo užkrėstų aplinkos daiktų. Dažniau plaudami rankas išvengsime ligų sukėlėjų, esančių aplinkoje, ant užkrėstų daiktų.

– Reikia dažnai vėdinti patalpas. Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl, net saugant šilumą, būtina jas išvėdinti. Patalpos, kuriose būna daugiau žmonių, turi būti vėdinamos dažniau. Rekomenduojama skersvėjį sukurti bet 10 min., kai patalpoje nėra žmonių.

– Ligų profilaktika – drėgnas grindų ir kitų paviršių valymas. Jis padeda sumažinti sukėlėjų, nusėdusių ant paviršių arba atneštų sergančių asmenų, kiekį. Dulkėse išdžiūvę kai kurių ligų sukėlėjai gali vėl pakilti nuo oro srovių ir užkrėsti patalpose esančius asmenis.

– Kosėjimo etiketo laikymasis ir artimo kontakto su sloguojančiais, čiaudinčiais asmenimis vengimas  (rekomenduojama bendrauti 1 m atstumu).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...