captcha

Jūsų klausimas priimtas

Semestre – ketvertas, egzamine – šimtukas

Kaip nutinka, kad semestre ketvertą turintis moksleivis per valstybinį egzaminą triumfuoja gaudamas šimtuką?
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Kaip nutinka, kad semestre ketvertą turintis moksleivis per valstybinį egzaminą triumfuoja gaudamas šimtuką?

Arba kodėl dešimtukininkas neišlaiko valstybinio egzamino? Nacionalinis egzaminų centras (NEC) baksnoja į vaikus smukdančius arba pervertinančius mokytojus.

„Man įstrigęs atvejis, kai semestre ketvertą turėjęs mokinys iš anglų kalbos egzamine gavo 100. Peržiūrėjome darbą – žmogus rašo angliškomis konstrukcijomis, nėra taip, kad lietuvių kalbą pažodžiui verstų į anglų. Matyt, problema mokykloje – nerado bendros kalbos, kaip įvertinti mokinio gebėjimus“, – DELFI sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė.

S. Vingelienės teigimu, po užduočių vertinimo papildomai peržiūrimi darbai, kada dešimtukininkas neišlaiko egzamino ir kada prastus įvertinimus turėję mokiniai gauna šimtukus. Taip siekiama užtikrinti vertinimo kokybę. Štai šįmet lygindami stipriai nesutampančius įvertinimus mokykloje ir per egzaminą, NEC skelbia papildomai peržiūrėjęs apie 1000 darbų. Daugumoje atvejų jokių vertintojų klaidų nerasta.

„Labai keistai atrodo, kada semestre turėdamas dešimtuką, mokinys nesugeba surinkti taškų už minimalius programoje išvardintus reikalavimus. Dėl to reikia kelti vertinimo mokykloje klausimą – kiek objektyviai mokykla vertina ir nenuvilia į egzaminą atėjusių vaikų“, – teigia N. Vingelienė.

Dėl to NEC vadovė palaiko standartizuotų testų 4-oje ir 8-oje klasėje idėją – tai būtų galimybė mokiniams ir mokytojams pasitikrinti, ar šalies mastu jie yra tinkamame lygyje. Taip mokymo spragos paaiškėtų anksčiau nei 12-oje klasėje.

S. Vingelienės tvirtinimu, kasmet vis mažiau egzaminų rezultatus lemia sėkmės faktorius: atnaujintose programose aiškiai aprašyti minimalūs reikalavimai egzaminui išlaikyti. Štai fizikos egzamine išlaikymo minimumas yra geras pagrindinės mokyklos kurso mokėjimas. Tačiau, sako NEC vadovė, pasitaiko, kai egzamino neišlaiko semestre turėję 9.

A. Jurgelevičius: negalima atmesti, kad ir emocijos turi įtakos

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu nebūta išsamesnių tyrimų. A. Jurgelevičiaus tvirtinimu, tai tik NEC „paviršutiniai pastebėjimai“.

„Iš to negalima daryti jokių apibendrinimų. Kiekvienas atvejis turbūt individualus, be abejo, negalima atmesti, kad mokytojas galėjo suklysti į vieną ar į kitą pusę vertindamas ar emocijos turėjo įtakos“, – sakė LŠPS pirmininkas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vis dar trūksta ryšio tarpo ugdymo ir egzamino programų. Mat pagal ugdymo programą dirbantis ir ją savaip interpretuojantis mokytojas kartais nepataiko paruošti vaiko pagal egzamino programas.

Profsąjungos atstovas kol kas atsargiai vertina standartizuotų testų ketvirtokams ir aštuntokams idėją. Pasak A. Jurgelevičiaus, testai neatspindi mokinio žinių, dėl to ir egzamine mažinama testinių užduočių, siekiama, kad mokinys parodytų savo kūrybiškumą, mokėjimą taikyti žinias.

Dėl to, sako A. Jurgelevičius, tarpinis žinių patikrinimas savo forma turi būti artimas egzaminui. „Tačiau kas ketverius ar kas dvejus metus versti mokinius laikyt egzaminus – manau, yra ir kitų būdų patikrinti, kaip mokinys rengiamas egzaminams. Iš kitos pusės, visi deklaruoja, kad mokykla nerengia egzaminui, o suteikia brandą, egzaminas tarsi atskirtas nuo mokymo“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

DELFI yra rašęs ir apie lyčių įtaką mokykloje vertinant mokinius. Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto lektorė daktarė Jolita Dudaitė padarė išvadą, kad berniukams už tokias pat žinias rašomi šiek tiek žemesni pažymiai nei mergaitėms.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...