captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Sinkevičius: N. Venckienės nenoras pasinaudoti teise į gynybą – ne kliūtis apkaltai

Jeigu Seimo narys atsisako pasinaudoti teisės į gynybą garantija, neatvyksta į posėdį ir nepraneša, kur jis yra, toks jo elgesys negali būti laikomas kliūtimi pradėti apkaltos procedūrą, teigia konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jeigu Seimo narys atsisako pasinaudoti teisės į gynybą garantija, neatvyksta į posėdį ir nepraneša, kur jis yra, toks jo elgesys negali būti laikomas kliūtimi pradėti apkaltos procedūrą, teigia konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius.

„Antraip turėtume situaciją, kad vykdyti apkaltos nebūtų įmanoma niekam, nes niekas neatvyktų į posėdį, nepateiktų paaiškinimų ir apkalta būtų neįmanoma“, – tvirtina LRT televizijos laidos „Dėmesio centre“ pašnekovas.

Ar Seimas ryšis atsikratyti  beveik pusmetį darbe nesirodančia ir greičiausiai iš Lietuvos pasprukusia Seimo nare Neringa Venckiene, žurnalistas Edmundas Jakilaitis taip pat kalbėjosi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru bei frakcijos „Drąsos kelias“ nariu Valdu Vasiliausku.

Ar Seimas ryšis atsikratyti  beveik pusmetį darbe nesirodančia ir greičiausiai iš Lietuvos pasprukusia Seimo nare Neringa Venckiene.

Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, konstitucinės teisės ekspertu Vytautu Sinkevičiumi, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru bei frakcijos „Drąsos kelias“ nariu Valdu Vasiliausku.

Pone Šedbarai, ar yra galimybių atimti Seimo nario mandatą iš darbe nesirodančio parlamentaro?

Niekaip neįsivaizduoju, kaip Seimo narys, nors ir prisiekęs, bet nusprendęs nedalyvauti Seimo darbe, gali toliau jame likti. Galų gale yra procedūros, kaip į jo vietą gali ateiti kitas narys ir dirbti rinkėjų labui. Be jokios abejonės, šis klausimas turi būti sprendžiamas.

Pone Sinkevičiau, Seimo statute teigiama, kad Seimo posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, parodymai. Ar gali įvykti apkalta neišklausius parodymų?

Šių nuostatų tikslas – užtikrinti teisę į gynybą. Kitaip tariant, Statute negali būti numatyta, kad Seimo narys negali atvykti į posėdį, jam draudžiama pateikti įrodymus, paaiškinimus ir panašiai.

Sakote,  tai rašyta tam, kad Seimo narys galėtų apsiginti nuo galimo politinio susidorojimo?

Be abejo. Tai yra teisės į gynybą garantija. Bet jeigu Seimo narys atsisako pasinaudoti šita garantija, neatvyksta į posėdį, nepateikia įrodymų ir nepraneša, kur jis yra, tai ši norma negali būti aiškinama kaip kliūtis pradėti apkaltos procedūrą. Antraip turėtume situaciją, kad vykdyti apkaltos nebūtų įmanoma niekam, nes niekas neatvyktų į posėdį, nepateiktų paaiškinimų ir apkalta būtų neįmanoma. Bet Seimas turi konstitucinę teisę vykdyti apkaltą, todėl  negali būti Statute tokios normos ir jos negalima aiškinti taip, kad negalima būtų įvykdyti Seimui priklausančios konstitucinės teisės pašalinti asmenį iš Seimo nario pareigų, jeigu jis nevykdo konstitucinės pareigos. O ši pareiga aiški: lankyti Seimo, jo komitetų ir kitų struktūrinių padalinių posėdžius.

Pone Vasiliauskai, ar Jus įtikina argumentai, kad Seimo statutas skirtas tiems, kurie nori apsiginti, o ne tiems, kurie pabėgę?

Neįtikina. Seimo nario pareiga – ne tik lankyti posėdžius, jis turi daug pareigų. Viena jų, numatytų Statute, yra teisėkūra, įstatymų leidyba, pasiūlymų teikimas. Tą Neringa Venckienė sėkmingai daro, ji yra pateikusi net 14 projektų ir aplenkia kai kuriuos Seimo narius, kurie sėdi posėdžiuose ir nieko neveikia.

Jūsų manymu, ar projektai, kuriuos pateikė Venckienė, rimti?

Jie įvairūs, yra ir labai rimtų.

Tačiau paskutiniai garsiai išreklamuoti jos projektai yra smulkmenos. Pavyzdžiui, kokiu atstumu  nuo Konstitucinio Teismo gali vykti piketai –  75 metrų, ar 25 metrų atstumu.

Tai labai rimtas pasiūlymas, sukėlęs daug diskusijų.

Bet ar juos galima vertinti rimtai? Yra kitų panašių Venckienės siūlymų, kuriuose siūloma vieną žodį pakeisti kitu, bet esmės jie nekeičia. Jūs manote, kad tai rimtas atstovimas visuomenei, kurį galima vykdyti iš Čikagos?

Taip, galima tai daryti ir iš namų,  ir iš Balbieriškio.

Jeigu taip, tai galima būtų sukurti tokį teisinį reguliavimą, kad Seimo nariai, gaunantys neblogą algas, galėtų nusipirkti abonementą kad ir į kruizinį laivą ir beplaukiodami, pavyzdžiui, Karibų jūros baseine elektroniniu paštu teiktų įstatymų pakeitimų projektus pakeitus vos vieną žodį. 

Ji išvyko ne į kruizą, o dėl kitų priežasčių. Tai ne buvusio Seimo nario Lino Karaliaus atvejis, kai jis gastroliavo po Tailandą. O dėl posėdžių lankymo, tai Seimo statute yra nuostata, kad už posėdžių nelankymą yra numatytos sankcijos. Jas Seimo valdyba jau pritaikė.

Pone Šedbarai, man regis, Seimo statutas buvo rašomas vadovaujantis sveiko proto principais. Turbūt jis buvo rengiamas net neįsivaizduojant, kad Seimo narys gali dingti visai kadencijai?

Ir rašant buvo vadovaujamasi sveiku protu, ir dabar juo reikia vadovautis. Niekaip nesuvokiama, kad prisiekus, įtikinėjus rinkėjus, galima nedirbti su jais, nedalyvauti teisėkūroje. O dėl Seimo nario galimybės gintis, tai Statute net keliose vietose pasakyta, kad galima gintis ir per advokatą. Jei parlamentaro nėra, jam gali atstovauti advokatas ir netgi keli.

Kalbant apie teisėkūrą, ką minėjo kolega Vasiliauskas, tai ji vyksta ne Seimo salėje. Pagrindinis labai sunkus darbas yra komitetuose. Teisės ir teisėtvarkos komitete dar pavasarį išvadų rengėja yra paskirta ir Neringa Venckienė. Ir mes dabar darbą dirbame už ją. Yra labai rimtų projektų, kur ji galėtų rašyti ne po vieną žodį.

Pone Sinkevičiau, ką Jūs manote?

Seimo narys, duodamas priesaiką, įsipareigoja besąlygiškai vykdyti visas Konstitucijoje numatytas pareigas. Konstitucinis Teismas yra daug kartų konstatavęs, kad Seimo narys privalo lankyti  Seimo posėdžius, nes taip jis atstovauja tautai. Seimo narys privalo balsuoti. Jeigu vienas Seimo narys gali nedalyvauti posėdžiuose ir teikti projektus nuotoliniu būdu, tai ir kiti Seimo nariai turi tokią pačią teisę. Ar įsivaizduojate, jei visi imtų siųsti projektus elektroniniu paštu? Kas už juos balsuos?

Be to, Konstitucinis Teismas net neužsiminė, kad Seimo narys turi teikti projektus. Jis suformulavo nuostatą, kad tautai atstovaujama dalyvaujant Seimo posėdžiuose, dirbant komitetuose. O nedalyvavimas Seimo posėdžiuose reiškia, kad parlamentaras savo asmeninius interesus iškelia aukščiau valstybės bei visuomenės interesų ir šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, sulaužo priesaiką ir tai yra pagrindas apkaltai.

Valdas Vasiliauskas: Ar buvo pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, spręs Konstitucinis Teismas. Bet čia išskirtinis atvejis. Venckienė pasitraukė, nes prarado viltį sulaukti teisingo teismo, ji nebuvo tikra dėl savo saugumo ir net gyvybės.

Arba spruko nuo teisingumo.

Stasys Šedbaras: Ji buvusi teisėja. Kodėl ji nepasitiki teismais?

Valdas Vasiliauskas: Todėl, kad ji tapo šios teisinės sistemos disidente. Jūs balsavote dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo neva pasitikėdami Lietuvos teisine sistema, atiduodami jai sprendimą, tai kodėl iš tos teisinės sistemos bėga jos oponentė Laimutė Stankūnaitė?

Ji bėga nuo Jūsų kelrodės žvaigždės pasekėjų. Tačiau nesigilinkime į bylas, kai buvo nužudyti žmonės ir kurios dar iki galo neištirtos, išskyrus pedofilijos bylą, kuri subliuško.

Jeigu Jums šitoj istorijoje viskas aišku, tai net prezidentė pasakė, kad Garliavos istorijoje dar ne viskas ištirta.

Žinoma, kad ne. Dar neištirtas Neringos Venckienės vaidmuo žudynių istorijoje. Tačiau šį kartą kalbame ne apie tai. Pone Šedbarai, ar galima sveiku protu paaiškinti, kas vyksta?

Negalima. Mes turime precedentą, kai Seimo narys neeilinėje sesijoje praleido kelis posėdžius ir jam buvo inicijuota apkalta. Bet dabar mes turime nesuvokiamą dalyką, kai ištisus mėnesius išduodami rinkėjai, ji neatlieka frakcijos seniūnės pareigų ir elgiasi, kaip nori. Antra vertus, kur kitur gali įrodinėti savo tiesas, jei ne Lietuvoje. Pritariu profesoriui Sinkevičiui, kad ji iškėl4 savo interesus aukščiau valstybės interesų.

Valdas Vasiliauskas: Ji iškėlė ne savo, o teisingumo interesą, kurio negalėjo rasti Lietuvoje. Seimo valdyba, priimdama sprendimą, padarė tą pačią klaidą kaip ir Rolando Pakso istorijoje, kai įstatymą bandoma pritaikyti vienam žmogui. Bandoma net Seimo statutą kaitalioti ir panašiai.

Bet šiuo atveju Statuto keisti ir nereikia, pone Sinkevičiau?

Šiuo atveju mes turime aiškiai atsakyti, ar Seimo narys, nedalyvaudamas posėdžiuose, neinformuodamas visuomenės ir Seimo, kur  yra,  laikosi priesaikos, ar jos nesulaužo, ar elgiasi sąžiningai. Ar jis sulaužė priesaiką, ar pažeidė Konstituciją, gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas. Bet norint tai sužinoti, reikia pradėti apkaltos procesą ir teismo paklausti. Gal jis konstatuos, kad priesaika nesulaužyta ir Konstitucija nepažeista ir tada apkalta bus negalima.

Bet jeigu apkaltos procesas neprasidės, taip ir nesužinosime, ar priesaika sulaužyta ir Konstitucija pažeista. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Seimo nario priesaika duodama be išlygų. Juk nėra numatyta, neva, jei man bus panaikinta Seimo nario neliečiamybė, tai aš pasitrauksiu ir nedalyvausiu posėdžiuose. Seimo nariai davė priesaiką ginti ir saugoti Konstituciją, tad dabar visų Seimo narių pareiga išspręsti šį klausimą.

Valdas Vasiliauskas: Nesutinku, kad Seimas dar nepradėjo proceso. Jis prasidėjo tada, kai Neringai Venckienei buvo atimta teisinė neliečiamybė. Ir tada darbą turėjo atlikti prokuratūra ir policija.

Vytautas Sinkevičius: Tai absoliučiai skirtingi dalykai. Apkalta rengiama dėl to, kad Seimo narys nelanko posėdžių.

Jeigu žmogaus nėra darbe be pateisinamos priežasties, jį reikia atleisti. Seimo nariui taikomos sudėtingesnės procedūros, bet akivaizdu, kad ji nedirba.

Valdas Vasiliauskas: Jos darbdavys yra rinkėjai ir ji dirba.

Kaip ji gali dirbti, jei jos nėra darbe ir ji neatstovauja rinkėjams?

Valdas Vasiliauskas: Dėl to,  kad nelanko posėdžių, Seimo valdyba jau pasisakė, nuo gegužės ji negauna algos.

Bet pone Vasiliauskai, Jūs turite puikią galimybę išsiaiškinti, ar dirba N. Venckienė, ar ne. Reikia pradėti apkaltos procedūrą, sudaryti specialią komisiją, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jūs balsuosite už komisijos sudarymą?

Be abejo, ne.

Kodėl? Jums nerūpi tiesa? Ar ją ir taip žinote?

Tiesą reikia išsiaiškinti teisme. Šiuo atveju kalbu apie bylas, kurios niekaip nebaigiamos.

Bet dabar mes kalbame ne apie bylas, jos niekaip nesusiję su tuo, ar dirba Venckienė, ar nedirba.

Tada tegul prokurorai atlieka savo pareigą, pradeda ekstradicijos procesą, ją pargabena į Lietuvą ir tada teismas išsiaiškins.

Pone Šedbarai, ką Jūs manote?

Seimo Statute ir Konstitucijoje yra kildinami skirtingi pagrindai. Jeigu asmuo padaro nusikaltimą, yra taikoma visai kita procedūra. Dabar mes kalbame, kad yra galimai šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl tautos atstovo pareigų nevykdymo. Negalima dviejų skirtingų dalykų velti į vieną kamuolį.

Valdas Vasiliauskas: Teisinė sistema N. Venckienę išvarė iš Lietuvos. Jai buvo nesaugu. Ji nepabėgo nuo teisingumo, ji jo ieško demokratiniame Vakarų pasaulyje.

Arba tempia laiką bėgdama nuo teisingumo. Čia galima vertinti kaip nori. Jūs tvirtinate vienaip, bet gali būti ir kita nuomonė. Ką bendra su teisingumu, pabėgus iš Lietuvos, turi Seimo nario mandatas? Niekaip nesuprantu.

Valdas Vasiliauskas: Mes neišsiaiškinome pagrindinių dalykų, nuo ko visa ši istorija prasidėjo. Neišsiaiškinom keturių mirčių, nežinom, buvo pedofilija ar ne...

Bet pedofilijos nebuvo. Ūsas išteisintas po mirties. Pone Vasiliauskai, tai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Dabar bus pradėtos bylos dėl šmeižto prieš Ūso artimuosius.

Valdas Vasiliauskas: Ūsas išteisintas neteisingame teisme.

Taip mąstant netoli iki visiško absurdo. Pone Sinkevičiau, ką Jūs manote?

Mes sumaišėme visiškai skirtingus dalykus. Reikia atskirti baudžiamąsias bylas nuo apkaltos. Seimo nariai puikiai žino, kad apkaltos procese dalyvauja tik dvi institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Iniciatyva gali kilti tik Seime, o  po kreipimosi į Konstitucinį Teismą šis pateikia tik teisinę išvadą, ar nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Po to ir vėl įsijungia Seimas. Tik jis sprendžia, ar už tuos veiksmus iš Seimo nario bus atimtas mandatas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...