captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po reformos provincijoje gaisrus gesins savanoriai

Po kelerius metus trukusių diskusijų, protestų, šią savaitę Vyriausybė pagaliau pritarė ugniagesių gelbėtojų sistemos reformai. Jeigu jai pritars ir Seimas,  mažuose miesteliuose nebeliks profesionalių ugniagesių, o vietoj jų su ugnimi kovoti turės savanoriai.      
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Po kelerius metus trukusių diskusijų, protestų, šią savaitę Vyriausybė pagaliau pritarė ugniagesių gelbėtojų sistemos reformai. Jeigu jai pritars ir Seimas,  mažuose miesteliuose nebeliks profesionalių ugniagesių, o vietoj jų su ugnimi kovoti turės savanoriai. 

Gyventojai abejoja pertvarkos nauda, jai priešinasi ir profesinės sąjungos, teigiančios, kad reforma vykdoma neįvertinus, ar tai bus efektyvu, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Nors savanoriams ugniagesiams nebus privalus specialus ugniagesio išsilavinimas, jie privalės tobulinti kvalifikaciją, išklausyti specialius kursus, o šiems išklausyti darbdavys bent 10 dienų per metus privalės suteikti savanoriui laisvų dienų.

Tačiau kai kurie gyventojai abejoja naujos tvarkos nauda, baimindamiesi, kad kol atvažiuos ugniagesiai profesionalai, nebeliks ir ko gesinti.

„Viena seniūnijos dalis yra visai prie miesto, o kita – už Biržų girios, už 30 km. Jei mums kažkas nutiktų už girios, nei tie savanoriai laiku pasiektų, nei kaip juos surinkti. Būtų sudėtinga, juk žmonės nebudėtų vietoje“, – reforma kritikuoja Biržų r. Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė.

„Daugybėje pasaulio valstybių egzistuoja tokia sistema, nereikia nuolat dirbti eiti į darbą ir panašiai. Jie dirba kažkur kitur, gal sąryšis yra su tokia veikla. Reikiamu momentu, jei tam tikrame miestelyje, ar tam tikroje įstaigoje atsitinka nelaimė ar gaisras, jie žino savo instrukcijas, savo prievoles ir dalyvauja gesinant gaisrus“, – reformą giną vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.

Siūlomai ugniagesių gelbėtojų sistemos reformai priešinasi Pareigūnų profesinė sąjunga, kurios atstovai teigia, reformos imamasi neįvertinus, ar ji pasiteisins. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovas Remigijus Baniulis tikina suprantantis, kad iškart reforma nebus įgyvendinta, bet esą tokia sistema jau gyvavo prieškariu, tad esą beliktų ją palaipsniui atgaivinti. 

Kita vertus, imtis priemonių esą verčia ir objektyvios priežastys, šiuo metu savivaldybių ugniagesių gelbėtojų vidutinis amžius 48 metai, tad po dešimtmečio esą ir taip gali nelikti kam dirbti šio darbo.

Pagal Vyriausybės patvirtintus priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus, įvairiose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse steigiamų savanorių ugniagesių rinktinių veikloje galėtų dalyvauti pilnamečiai, geros fizinės parengties asmenys, bet ne vyresni nei 60. Jų rinktinės būtų aprūpinamos reikalinga technika. Tuo turėtų rūpintis steigėjas – savivaldybė arba valstybė, kaip ir kokia tvarka, dar spręs vidaus reikalų ministras.

Įstatymo projekte numatoma, kad nors tai būtų savanoriška veikla, už ją būtų atlyginama. Už 1 savanorio ugniagesio sugaištą valandą būtų mokamas 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu tai apie 20 litų.

Planuojama, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio pirmosios, jei jam rudens sesijoje pritars Seimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...