captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: reikalauti mirties bausmės – silpnos psichinės sveikatos požymis

Lietuvos žmonių psichikos sveikata yra labai prasta – jų psichika ligota, tvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos žmonių psichikos sveikata yra labai prasta – jų psichika ligota, tvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.

Seime antradienį vyko Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis, skirtas psichikos sveikatos stiprinimui ir psichikos sutrikimų bei savižudybių prevencijos klausimams.

Tarybos pirmininko J. Pundziaus teigimu, posėdžio metu skaitomų pranešėjų faktų klausytis buvo liūdna. Esą prieš šešerius metus Seimo patvirtinta psichikos sveikatos strategija praktiškai nepajudėjusi iš vietos – nuveikta labai mažai darbų.

„Gal dėl to mes šiandien galime konstatuoti, kad Lietuvos žmonių psichikos sveikata yra labai prasta, jų psichika yra ligota. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje bandėme ieškoti prioritetinių Lietuvos psichikos sveikatos veiksnių, nulemiančių šitą situaciją ir [svarstėme], kokie veiksmai turėtų būti atlikti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako J. Pundzius.

Prastos psichikos atspindžių – ne vienas

Paklaustas, kas leidžia manyti, kad Lietuvos žmonių psichikos būklė yra prasta, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas teigia, kad vienas požymių – daugumos šalies žmonių nuomonė, jog reikia sugrąžinti mirties bausmę.

„80 proc. Lietuvos žmonių pasisakymas už mirties bausmės grąžinimą jau atspindi, kad žmonės mūsų visuomenėje ir aplinkoje yra nesaugūs, ir jie reikalauja tokių priemonių, kurios nėra priimtinos krikščioniškame pasaulyje ir Europos Sąjungoje (ES). Tai tik vienas iš psichikos sveikatos būklės atspindžių“, – tvirtina J. Pundzius.

Anot jo, pats ryškiausias rodiklis yra didžiulis savižudybių skaičius – vienas didžiausių pasaulyje ir didžiausias ES. „Tai atspindi, kad su psichikos sveikata Lietuvoje tikrai yra blogai. Jau nekalbant apie depresijas ir kitus, mažiau rezonansinius dalykus. Skaičiai byloja labai prastą padėtį“, – konstatuoja  J. Pundzius.

Kasmet nusižudo apie 1000 žmonių

Dainininkė Rasa Bubulytė, viena iš „Jaunimo linijos“ inicijuotos savižudybių prevencijos kampanijos „Tyla žudo“ dalyvių, sako, kad per metus Lietuvoje nusižudo maždaug tūkstantis žmonių, o Europos vidurkį lenkiame net apie keturis kartus. Tuo metu realią pagalbą telefonu teikianti „Jaunimo linija“ gali padėti ne visiems į ją besikreipiantiems. 

„Jaunimo linija gali atsakyti į vieną iš dešimties skambučių, taigi jie sugalvojo tokį dalyką kaip „Sumažink tylą“, nes jei žmogus tuo momentu, kai jam yra sunku, negali su kuo nors pasikalbėti, jis gali padaryti neapgalvotų sprendimų“, – teigia R. Bubulytė.

Ji ragina apsilankyti kampanijos svetainėje, sužinoti daugiau informacijos ir patiems ja dalintis, paaukoti „Jaunimo linijai“ arba tapti savanoriu.

Savo ruožtu ir J. Pundzius atkreipė dėmesį, kad „Jaunimo linija“ mūsų šalyje veikia labai gerai, bet negali padėti visiems, kurie į ją kreipiasi. Tačiau sykiu jis pažymėjo, kad „Jaunimo linija“ – tai pagalbos priemonė tiems, kurie jau yra patekę į krizinę situaciją. 

Perkainojamos žmogaus vertybės?

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje, pirmininko teigimu, buvo kalbėta ir apie priemones, kaip apsaugoti žmogaus emocinę būklę nuo įvairių veiksnių, kurie sąlygoja krizinę situaciją.

„Socialiniai [dalykai] ir atskirties ribos, kurios veda prie psichikos sutrikimų, savižudybių, taip pat savęs svaiginimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis – [tam spręsti] yra visas kompleksas priemonių. Nors tai sunkiai įvykdoma, bet turi būti daroma“, – įsitikinęs J. Pundzius.

Kita vertus, svarsto jis, šiandienos visuomenėje vyksta „žmogaus vertybių nukainojimas ir perkainojimas.“

„Labai neigiamai pasidarbavo žiniasklaida, masinės komunikacijos priemonės, skleisdamos smurtą, žiaurumą, pornografiją ir pan.“, – sako J. Pundzius.

„Neturime daug optimizmo“

Paklaustas, ar posėdžio metu buvo nuspręsta, kaip kovoti su psichikos sveikatos ir savižudybių problemomis, J. Pundzius teigia, kad Taryba išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamą priemonių planą, atnaujintą psichikos strategijos įgyvendinimui.

„Pažaduose numatoma, kad esminių priemonių bus imtasi, tačiau mes neturime daug optimizmo, kad tai bus parengta, apie tai kalbėjome. Didžiulė žmonių grupė tai turi padaryti – 35 žmonės komisijoje – toks didžiulis būrys gana sunkiai gali išspręsti šituos klausimus“, – mano J. Pundzius. Jis siūlo patirties semtis iš pasaulio, o rengiant priemones tartis su akademine bendruomene.

„Sveikatos apsaugos ministerija ir Visuomenės sveikatos departamentas joje turi imtis atsakomybės, kad būtų koordinuojami šie veiksmai ir būtų parengiamos [priemonės], pasitelkiant universitetus, mokslininkus, kad būtų sukurtos efektyvios priemonės tarpžinybiniam bendradarbiavimui“, – teigia J. Pundzius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...