captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: Lietuvos visuomenė serga jau ilgą laiką

Panevėžio rajone jauni, bedarbiai, keliskart teisti vyrai galimai išžagino septyniolikmetę merginą ir sudegino ją automobilio bagažinėje. Kraupi istorija privertė aikčioti net santūriausius žmones, tačiau ką toks nusikaltimas liudija apie pačius įtariamuosius ir Lietuvos visuomenę? Galbūt Lietuva toli gražu nėra laimingų piliečių valstybė?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Panevėžio rajone jauni, bedarbiai, keliskart teisti vyrai galimai išžagino septyniolikmetę merginą ir sudegino ją automobilio bagažinėje. Kraupi istorija privertė aikčioti net santūriausius žmones, tačiau ką toks nusikaltimas liudija apie pačius įtariamuosius ir Lietuvos visuomenę? Galbūt Lietuva toli gražu nėra laimingų piliečių valstybė?

Ekspertai teigia, kad Lietuvos visuomenė serga jau ilgą laiką ir duria pirštu į aukštą nedarbo lygį provincijoje, didelę socialinę atskirtį, mačo kultūros vyravimą, šeimos instituto irimą, emigracijos skaudulius bei nusikaltimų prevencijos stoką. Pridėkite prie šios puokštės alkoholį ar kvaišalus ir turėsite tikrą sprogstamąjį kokteilį – ne blogesnį nei teroristo diržas su sprogmenimis.

Kaip žinoma, dėl septyniolikmetės nužudymo Panevėžio rajone sulaikytas 33 metų Julius Jakubaitis ir 22 metų Deividas Antanaitis. Abu vyrai nedirba, D. Antanaitis sulaikymo metu buvo neblaivus.

D. Antanaitis 2008 metais teistas už įsibrovimą į kito žmogaus gyvenamąjį būstą ir viešosios tvarkos pažeidimą, tais pačiais metais – už vagystę ir plėšimą. 2009 metais šis jaunuolis vėl teistas už vagystę, tais pačiais metais – už vagystę ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šiais metais D. Antanaitis Vokietijoje gavo piniginę baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o Lietuvoje prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas vėl dėl vagystės.

Kitas įtariamasis J. Jakubaitis 2012 metais teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, tais pačiais metais jam pateikti įtarimai dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą ir realizavimą. Šiais metais prieš J. Jakubaitį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, šių metų sausį Latvijoje šis asmuo sulaukė piniginės baudos. Dar 5 šio asmens teistumai yra išnykę.

Kažkas negerai su mūsų berniukų auklėjimu

„Turiu negerą jausmą, kad tai yra fundamentali problema, kurą lemia ne vien socialinė aplinka. Kažkas negerai su mūsų kultūriniu kodu arba tuo, ką sociologai vadina muskulizmu. Tas muskulizmas, iškreiptas vyriškumo suvokimas, kad vyriškumas – tai dominavimas prieš patelę, panieka moteriai, egzistuoja mūsų visuomenėje ir, manau, kad duoda tokias komplikacijas. Kažkas negerai su mūsų berniukų auklėjimu ir lyčių santykiu apskritai mūsų kultūroje“, – svarstė Vilniaus universiteto kriminologas, profesorius Aleksandras Dobryninas.

Mokslininko teigimu, Lietuvai būdingas požiūris į moterį tarsi į daiktą, todėl nenuostabu, kad Panevėžio rajone nusikaltėliai nesibodėjo padegti mašinos bagažinėje įkalintos merginos.

A. Dobryninas teigia, kad sociologiškai išskiriamos dvi priežastys, kurios skatina agresyvų elgesį: pirmoji, socialinė dezorganizacija, antroji, įtampa visuomenėje tarp siekiamų tikslų ir priemonių nebuvimo šiems tikslams pasiekti.

Socialinė dezorganizacija reiškia normalios socialinės struktūros nebuvimą, kai nesama įprasto bendravimo tarp žmonių ir kai žmonės griebiasi bet kokių priemonių adaptuotis prie greitai besikeičiančių sąlygų.

Kalbėdamas apie įtampą tarp tikslų ir priemonių tikslams pasiekti, A. Dobryninas pažymi, jog Lietuvoje reklamuojamas puikus ir švytintis gyvenimas, tačiau realūs žmonės susiduria su visai kita realybe.

„Žiūrėkite, mes reklamuojame brangias mašinas, atostogas prabangiuose kurortuose, išmaniuosius telefonus, bet niekada nereklamuojame, kaip uždirbti pinigus tokiai kelionei, ar tokiai mašinai. Jeigu tu nesugebi to pasiekti, vadinasi, esi lūzeris, nevertingas visuomenės narys. Tuomet atsiranda įtampa žmoguje, nepilnavertiškumas“, – pasakojo mokslininkas.

Pasak jo, tokiu būdu susikuria žiaurumo ir agresyvumo subkultūra, kuri pastatoma prieš prieš viską turinčią ir viskuo patenkintą visuomenės dalį.

„Tada ir tos vertybės, kurios mums svarbios, dėl kurių kovojame, jiems atrodo nesvarbios: nei žmogaus gyvybė, nei kitkas – svarbu tampa tik dominuoti bet kokiomis priemonėmis: kad esi kietas, kad esi vyras, kad esi vertas dėmesio. Susiformuoja pusiau kriminalinė kultūra, kuri įsiterpia į mūsų visuomenę“, – pasakojo A. Dobryninas.

Priminė devyniolikmetės nužudymą Senojoje Varėnoje

Kad Panevėžio rajone įvykdytas nusikaltimas prieš septyniolikmetę merginą yra susijęs su iškreiptu vyriškumo suvokimu, manė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė.

Pasak docentės, kalbant apie socialines nusikalstamumo priežastis reikia atkreipti dėmesį į visuomenės ar konkrečios bendruomenės būseną: kaip ten žmonės jaučiasi, kuo gyvena.

„Pavyzdžiui, sakoma, kad vyras turi būti vyriškas. Tame žodyje „vyras“ sudedama tai, kad jis turi išlaikyti šeimą, būti stiprus, būti mačo, tai situacijoje, kai jis nebegali toks būti dėl pasikeitusios socialinės struktūros, tai žmogus, kuriam keliamos tokios vyriškumo normos, jaučia neatitikimą tarp tikrovės ir keliamų normų. Sakyčiau, kad šioje vietoje turėtume susimąstyti apie tas vyriškumo normas ir kodėl tiek moterų tampa smurto aukomis – ne išimtis ir situacija Panevėžio rajone“, – teigė M. Ališauskienė.

Sociologė teigia, kad septyniolikmetės nužudymas Panevėžio rajone jai priminė devyniolikmetės nužudymą Senojoje Varėnoje, kai pabėgioti išėjusią merginą metais vyresnis vaikinas pasmaugė, nes ši nieko jam neatsakė į užkalbinimą.

„Abiem situacijomis merginos buvo savarankiškos, gyveno pilnavertį gyvenimą. Ir užtenka kažkokio žodelio ar pasipriešinimo, kad vyrą suimtų pyktis. Šioje situacijoje galėjo būti lygiai tas pats kaip ir Varėnos atveju – mergina galbūt nesutiko sėsti į automobilį ar kaip kitaip pasipriešino. Manau, kad šio nusikaltimo priežastys yra ir lyčių santykyje“, – svarstė M. Ališauskienė.

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad abu įtariamieji ne kartą turėjo problemų su teisėsauga, todėl ji kelia klausimą, ko verta nusikaltimų prevencijos sistema, jeigu ne kartą teistas asmuo nėra grąžinamas į visuomenę.

Nusikaltėliai neturi emocinio intelekto

Psichologas Albinas Bagdonas teigia, kad žmogaus elgesys priklauso nuo jo gyvenimo istorijos bei žmogaus smegenų organizacijos.

„Šiaip agresyvumas yra būdingas visiems žmonėms, mes turime gabaliuką vadinamųjų barbariškųjų smegenų, kurios yra skirtos apsigynimui, puolimui ir panašiai. Bet priemonės, kaip žmogus naudoja savo agresiją, susijusios su mokymusi – įvairiomis išorinėmis įtakomis, gyvenimo istorija“, – pasakojo mokslininkas.

„Žmogus, kitaip tariant, turi tam tikrą parengtį: vieni sudegino tą mergaitę, kiti būtų visai kitaip pasielgę ir nepriėję iki šito, sustabdę save“, – pridūrė A. Bagdonas.

Mokslininko teigimu, po nusikaltimo neabejotinai pasipils teiginių, kad dėl auklėjimo kalta aplinka, mama, tėvas, gatvės draugai ar kas kitas.

„Bet viskas susieina į visumą, vienos priežasties nėra“, – teigė psichologas.

Jis taip pat pažymi, kad daliai žmonių nusikalstamumą lemia vertybinės orientacijos. Prie vertybių formavimo ir asmenybės ugdymo, pasak psichologo, visai neprisideda įkalinimo įstaigos, kuriose klesti nusikalstamumo kultūra.

A. Bagdonas atkreipia dėmesį, kad kiekvienam žmogui būdingas hedonistinis pradas, tačiau jeigu įprastai žmonės yra įpratę nusipelnyti malonumų, tai nusikalsti linkę asmenys nori visko iškart.

Klausiamas, kaip žiaurūs nusikaltimai susiję su intelektu, psichologas teigė, kad dažniausiai koreliacija būna neigiama.

„Protingas žmogus numato savo veiksmų pasekmes, o kiti žmonės gyvena šia minute, šia diena ir nenumato veiksmų į priekį. Juk gyvenimas kaip šachmatų žaidimas: taip, kaip tu dėlioji savo gyvenimą, taip tau ateityje klostysis. Yra atlikta tyrimų: kai labai toli atidedamos paskatos, tai primityvesnieji, žemesnio intelekto ir žemesnių kognityvinių funkcijų žmonės nesugeba taip toli atidėti tų malonumų, kuriuos reikia užsidirbti“, – pasakojo A. Bagdonas.

Psichologo teigimu, daugelis žiaurių nusikaltėlių taip pat pasižymi prastu emociniu intelektu, jie nesugeba suprasti kito žmogaus ir mato tik save, savo poreikius bei savo malonumus.

„Tokiam žmogui sunku įsivaizduoti, ką jaučia kitas žmogus degdamas ar kitaip kankinamas. Pas juos nėra veidrodinių neuronų. Jie reaguoja, jeigu man pačiam skauda, bet taip pat reaguoja, kai matai, kaip kenčia kitas žmogus. Tai ir yra vadinamasis emocinis intelektas. Taigi šalia kognityviojo pažintinio intelekto, yra emocinis intelektas. Susidaro toks didelis šaltumas, bukumas, emocijų nebuvimas, nepakankamas smegenų struktūrų išsivystymas“, – pasakojo pašnekovas.

Įtakos turi ir socialinė nelygybė

Sociologas Romas Lazutka savo ruožtu atkreipia dėmesį į socialines nusikalstamumo problemas: socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį. „Pripažįstama, kad kur didesnė socialinė nelygybė, socialinė atskirtis ir kur tokie žmonės koncentruojasi tam tikrose teritorijose, ten didesnis nusikalstamumas“, – sakė mokslininkas.

Kartu su socialine atskirtimi ir nelygybe paprastai koja kojon žengia visos socialinės ligos: alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, ankstyvi gimdymai.

„Yra įvairių teorijų, aiškinančių nuo normos nukrypstančią elgseną: viena vertus, teigiama, kad tai žmogaus pasileidimas: sakoma, pradėjo nelankyti mokyklos, išgėrinėti, rūkyti. O kitos teorijos orientuojasi į visuomenės struktūrą: jeigu koks penktokas bėgioja iš pamokų, tai svarstoma apie šeimos problemas, kaip vaikas jautėsi mokykloje, galbūt mokykla jo nepriėmė. Taigi šitos teorijos viską aiškina per visuomenės išstūmimą. Ir kai jie yra išstumti, jie ieško tam tikros pagalbos, buriasi į grupeles, vieni kitus palaiko, tarp jų susiformuoja solidarumas“, – teigė R. Lazutka.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais nedarbo lygis mieste ir kaime skyrėsi ganėtinai ryškiai.

Pavyzdžiui, 35–39 metų amžiaus grupėje kaime nedarbo lygis siekė 17,9 proc., mieste – 9,6 proc., 30–34 metų amžiaus grupėje kaime nedirbančiųjų buvo 21,9 proc., mieste – 9,3 proc.

Panaši situacija su 25–29 metų amžiaus grupe: kaime nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje siekė 23,6 proc., mieste – 10,8 proc.; 15-24 metų amžiaus grupėje kaime 33 proc., mieste – 23,2 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...