captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kubilius: Rusija agresyvėja

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pataria Vyriausybei, kaip elgtis agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pataria Vyriausybei, kaip elgtis agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje.

„Matome agresyvėjančią Rusijos elgseną. Turime pastebėti ne tik ekonominį karą pasienyje, bet ir agresyviai nekonstruktyvią „Gazprom“ laikyseną. Matome sparčiai didėjančią elektros kainą „Elektros biržoje“, kur iki šiol dominavo prekyba rusiška importuojama elektra. Ši buvo pigi tol, kol mus reikėjo „gundyti“ atsisakyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto, o kai tik ši valdžia ėmė rodyti, kad ji jau sugundyta marinuoti šį projektą, taip rusiškos elektros kaina ėmė didėti, ir dabar biržoje yra apytikriai 6 centais didesnė nei praėjusiais metais šiuo metu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė politikas.

Pasak jo, Rusijos agresyvėjimą turime matyti ne tik Lietuvos atžvilgiu. „Prekybiniai karai su Moldova ir Ukraina, ta pačia Gruzija, represiniai karai su opozicija pačioje Rusijoje, didžiuliai puolamieji kariniai manevrai Baltijos šalių pašonėje yra tik vis dažniau pasirodantys atskiri epizodai, kurie, sudėlioti į vientisą paveikslą, niekam neturi palikti kokių nors iliuzijų. Bent jau mūsų regione ir Lietuvoje ligšiolinių iliuzijų neturėtų likti, nepaisant visų deklaracijų apie santykių „perkrovimus“, Rusija agresyvėja, ir tai yra ilgalaikė tendencija“, – teigė A. Kubilius.

Ekspremjeras, remdamasis savo patirtimi, rekomenduoja Vyriausybei principingai atsisakyti iliuzijų, kad kokie nors santykių perkrovimai gali kaip nors pakeisti situaciją.

„Pastarasis prekybinis karas su Lietuva aiškiai parodė, kad Rusijai visai nesvarbu, kas yra Lietuvos valdžioje – ar dešinieji, atvirai kalbantys apie Rusijos grėsmes, ar kairieji, tikrieji rusofobai, bijantys atvirai kalbėti apie santykių su Rusija realias problemas ir mėgstantys žadėti, kad jie pataisys santykius su Rusija. Rusija, priešindamasi Rytų kaimynystės sėkmei, siekia savo geopolitinių tikslų grubiai grasindama prekybiniais ir tikrais militaristiniais karais. Valdžios bandymas ir toliau viešai puoselėti iliuzijas apie būsimus gerus santykius yra savo žmonių apgaudinėjimas, kuris brangiai kainuoja mūsų verslui, energetiniam kiekvieno iš mūsų saugumui, o ateityje gali sukelti dar didesnių problemų, jeigu nenustosime žmonių maitinti naiviomis iliuzijomis“, – mano konservatorių lyderis.

Jo nuomone, socialdemokratams reikia atsikratyti vidinės nuostatos, kuri jų neapleidžia net ir beveik metus būnant valdžioje, kad oponavimas konservatoriams yra svarbiau nei valstybės reikalų sprendimas.

„Todėl socialdemokratai, didžiąją savo laiko dalį skirdami aiškinimui, kad jie viską daro geriau, nei darė konservatoriai, save įvaro į kampą, ypač ten, kur reikia tik principingai tęsti. Pavyzdžiui, derybose su „Gazprom“ socialdemokratų noras bet kokia kaina įrodyti, kad jie gali geriau susitarti su „Gazprom“, leidžia „Gazprom“ įžūliai reikalauti iš Lietuvos visai nepriimtinų nuolaidų“, – sakė politikas.

Jo teigimu, tiek atsispyrimas prekybiniam karui, tiek derybos su „Gazprom“ ar saugus apsirūpinimas elektra, lygiai kaip terminalo ar naujos atominės statybos yra nacionalinės svarbos projektai, kurių sėkmingam realizavimui reikia kiek galima platesnio sutarimo.

„O tam būtina sąlyga, kad esantys valdžioje gebėtų tinkamai pasidalinti jų turima informacija ir savo planais tiek su Prezidente, tiek su Seimu ir jame veikiančiomis politinėmis partijomis. Tačiau šiandieninė valdžia elgiasi priešingai, ir net Prezidentė turėjo garsiai pareikalauti, kad jai būtų pateikta informacija. Mes bandome informaciją apie derybas su „Gazprom“ gauti Seime, bandome prisikvieti energetikos ministrą į frakcijos posėdį, kuris vyktų uždaro posėdžio režimu. Tačiau viskas veltui – antra savaitė beldžiamės, ir viskas veltui. Lyg Lietuva nustojo būti parlamentine demokratija“, – sakė A. Kubilius.

Jis apgailestavo, kad, užuot agresyvėjančiai Rusijai demonstravę vieningą lietuvišką frontą, turime aiškintis tarpusavyje, ar valdžia neišduos esminių Lietuvos interesų.

Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, A. Kubiliaus nuomone, turime unikalią galimybę sutelkti visos ES pastangas tam, kad ES lygmeniu būtų pradėti kurti reikalingi politiniai ir teisiniai instrumentai, kurie įtikintų Rusiją kitą kartą nesiimti tokio pobūdžio veiksmų prieš kurią nors ES šalį.

„Iki šiol negirdime, ar to bus imtasi. Gerai, kad Premjeras lankosi Vatikane ar stebi krepšininkų kovas Slovėnijoje, bet kas nuveikta kitose pagrindinėse ES sostinėse, siekiant mūsų situacijos supratimo, nieko nežinome. Greičiausiai todėl, kad nieko ir nenuveikta. O tai reiškia, kad, pasibaigus šiam prekybinio karo etapui, Lietuvai belieka laukti kito, žinant, kad jam atėjus nei mes, nei ES ir vėl nebūsime pasiruošę“, – prognozavo A. Kubilius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...