captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įdomūs ne tik baltarusiams: Lietuvos laukia pasiligojusių rusų antplūdis

Iki 2020 m. Lietuva be ypatingų pastangų gali užsidirbti papildomą pusę milijardo litų. Taip prognozavo tarptautinė audito bendrovė „Ernst and Young“ dar 2011 m.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Iki 2020 m. Lietuva be ypatingų pastangų gali užsidirbti papildomą pusę milijardo litų. Taip prognozavo tarptautinė audito bendrovė „Ernst and Young“ dar 2011 m.

Šie pinigai galėtų atsirasti iš medicinos turizmo – ligoti užsieniečiai iš Rytų Europos atvyktų į Lietuvą gydytis ir paliktų pas mus savo pinigus. Tačiau ar tai realu ir kaip tai paveiks sveikatos paslaugas mūsų piliečiams?

Vietiniai eilėse nemirs?

Bendrovės „Ernst and Young“ analizėje rašoma, kad Lietuva turi didelį medicinos turizmo potencialą. Užsieniečiai į Lietuvą galėtų atvykti norėdami išsamiai pasitikrinti sveikatą, susitaisyti dantis, skalpeliu padailinti kūno formas, gydyti širdies ir kraujotakos negalavimus, kovoti su vėžiniais susirgimais.

Visuomenėje vyrauja dvi nuomonės: viena, kad Lietuvoje ir taip eilės prie gydytojų kabinetų yra per ilgos, o užsieniečiai jas dar labiau pailgins, kita – kad medicinos paslaugų kokybė dėl turistų antplūdžio tik pagerės.

„Per metus pas mus gydytis atvyksta apie 1000 užsieniečių iš įvairių ES šalių, tačiau dažniausiai – iš Rytų“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ryšių su visuomene atstovė Gitana Letukienė. Ji paaiškino, kokius pacientus įstaiga laiko medicinos turistais – tuos, kurie iš anksto suplanavę atvyksta į Lietuvą medicininių paslaugų.

„Užsieniečiai kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių, bet dažniausiai dėl sudėtingų paslaugų, kurios kitose Baltijos šalyse nėra teikiamos. Pavyzdžiui, tik Santariškių klinikose vykdoma kaulų čiulpų transplantacija, taip pat užsieniečiai dažnai atvyksta keisti ar įsidėti širdies stimuliatorių“, – pasakojo klinikų atstovė.

Antakalnio poliklinikoje užsieniečiai nėra išskiriami iš bendro pacientų skaičiaus, todėl įstaigos ryšių su visuomene atstovė Audra Paužienė konkrečių skaičių pasakyti negalėjo. „Juos galima išskirstyti į dvi grupes: Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, kuriems, pateikus ES sveikatos kortelę, už paslaugas mokėti nereikia, ir ne ES piliečiai (iš Rusijos, JAV), kuriems teikiamos mokamos paslaugos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos kainyne. Šie įkainiai yra mažesni nei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau tikrai nenusileidžia savo kokybe“, – tikino A. Paužienė.

Norint sveikatos turizmo potencialą išnaudoti, reikia įdėti pastangų. Pagal analizę, pirmasis žingsnis užsieniečių pritraukimo link – medicinos klasterio sukūrimas – jau žengtas. Šiuo metu klasteris vienija 18 su medicina ir jos turizmu susijusių įstaigų: kelias medicinos paslaugų ir odontologijos įstaigas, diagnostikos, reabilitacijos centrus, 3 medicinos SPA paslaugų teikėjus, 3 viešbučius, 2 turizmo operatorius, 1 universitetą. Visos šios įstaigos turės užtikrinti tiesų kelią užsieniečiams nuo namų iki Lietuvos gydymo įstaigų ir atgal.

„Įrodyta, kad tose šalyse, kuriose aktyviai investuojama į medicinos turizmą, į kokybės sistemas, įrangą, procedūrų surašymus, laimi ir nacionaliniai pacientai, nes naudojasi tų pačių gydymo įstaigų paslaugomis. Neužplūs tokia pacientų gausa, kad susidarys milžiniškos eilės, pacientai nemirs prie gydymo įstaigų, – visuomenėje susidariusią nuomonę pašiepė Lietuvos medicinos turizmo paslaugų klasterio valdybos pirmininkas ir kelių asociacijų, susijusių su medicina prezidentas dr. Laimutis Paškevičius. – Išsivysčiusiose medicinos paslaugų traukos vietose bendrame pacientų skaičiuje užsieniečiai sudaro 5–7 procentus“.

Kokybės kriterijaus neatitinkančios įstaigos bus šalinamos

Šiuo metu Lietuvos medicinos turizmo paslaugų klasterio vadovybė laukia ES paramos – dėl jos kreipėsi į Lietuvos verslo plėtros agentūrą. Jei paraiška bus priimta, dvejų metų klasterio reklamos biudžetas sudarys beveik pusantro milijono litų. ES dengtų tik pusę reikiamos sumos.

Jei klasteris gaus paramą, planuojama Lietuvos medicinos paslaugas reklamuoti visų pirma Rytų šalių rinkose. „Būtent Rytų, nes su šiomis šalimis nėra kalbos barjero, mūsų panašus mentalitetas, taip pat turime pakankamai gerą reputaciją iš senų laikų – Lietuva nuo sovietmečio garsėjo kaip kokybiškų medicinos paslaugų šalis. Vakaruose mes tokio įvaizdžio neturime“, – pasakojo klasterio valdybos pirmininkas.

Klasterio nariai pirmiausiai bandys užkariauti dviejų konkrečių Rusijos regionų pacientų palankumą.

Dar vienas ambicingas klasterio planas – sukurti darinį, kuris, pasak L. Paškevičiaus, analogo neturi visame pasaulyje – medicinos turizmo vertės grandinės sertifikavimą. Kadangi kokybės kriterijus, renkantis medicinos paslaugas, dažnai būna netgi svarbesnis nei kainos, klasterio tikslas – užtikrinti kuo aukštesnės kokybės paslaugas.

„Su pasaulio Medicinos turizmo asociacija turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir su šia asociacija tarėmės, kad galbūt ji galėtų sertifikuoti visą medicinos turizmo vertės grandinę, t. y. žiūrėti visą paciento kelią nuo vizos išdavimo iki kelionės atgal. Svarbiausia – kad nebūtų vadinamųjų pilkų dėmių – kur pasibaigia gydymo įstaigos kompetencija, kur prasideda oro uosto ir panašiai“, – sakė L. Paškevičius.

Per keletą metų klasterio nariai turėtų pasiruošti sertifikacijai, o jei nepasieks aukštesnės kokybės, iš klasterio turės pasitraukti. Vietoj jų bus priimami kiti, aukštesnę kokybę pasiekti galintys nariai. „Jei mes būtume Šveicarija, mūsų įstaigų teikiama kokybe niekas neabejotų ir tokio serfitikavimo nereikėtų, bet Lietuva nėra Šveicarija. Mes turime užsitarnauti kokybės kriterijų, ypač jei norime išeiti į Vakarų rinką“, – aiškino medikas.

Kiek užsieniečių Lietuvoje gydosi šiandien

Procentus, skaičius ar bent kokius rodiklius, kiek sveikatos turistų lankosi Lietuvoje, pateikti yra neįmanoma. Visų pirma dėl to, kad nėra vykdoma jokia apskaita. O ji nevyksta todėl, kad medicinos turisto apibrėžimas nėra niekur reglamentuotas.

„Kiekvienus kažkur pateiktus skaičius galima kritikuoti, nes niekur nėra apibrėžta, kas yra tas medicinos turistas. Vieni kokį nors užsienio šalies ambasados darbuotoją, kuris čia gydosi, jau skaičiuoja kaip medicinos turistą, kiti įskaito tuos, kurie atvažiavo į Lietuvą, susirgo ir atvyko į gydymo įstaigą, treti atrenka tik tuos, kurie atvažiavo su pirminiu tikslu išsitirti, gydytis ar operuotis. Netgi visame pasaulyje nėra vieno apibrėžimo, kas yra medicinos turistas. Kai nėra sutartas apibrėžimas, neįmanoma matuoti ir pokyčių, todėl negaliu apie užsieniečių kiekį burti iš kavos tirščių“, – sakė L. Paškevičius.

Užsieniečių gydymosi tendencijas Lietuvoje jis galėjo iliustruoti tik tuo, kad jo paties vadovaujama gydymo įstaiga ir kitos įstaigos, su kuriomis klasteris vysto dialogą, jau trejus metus kasmet sulaukia maždaug po 30 proc. daugiau užsieniečių. Atrodytų daug, tačiau absoliučiais skaičiais pokytis nėra didelis, kadangi anksčiau jų atvykdavo labai mažai.

Balandžio mėnesį Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, kuria siekiama užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų laisvai gauti gydymosi paslaugas bet kurioje ES šalyje. Tačiau ji tik sukonkretino ir pakartojo dar 1998 m. priimtą tvarką, pagal kurią lietuviai gali gauti kompensacijas už gydymąsi kitose šalyse. „Iki direktyvos įsigaliojimo jau buvo kokie 8 Europos Teisingumo teismo sprendimai priimti, garantuojantys laisvą europiečių gydymąsi kitose šalyse ir jo kompensavimą. Žmonės to tiesiog nežinojo, nevažiavo ir nesikreipė dėl kompensavimo“, – sakė L. Paškevičius.

Kas trukdo, kad Lietuvą užplūstų medicinos turistai

„Sveikatos apsaugos ministerija medicinos turizmo idėjos nepalaiko. Su Ūkio ministerija tikrai randame bendrą kalbą, bet turėtų būti bendra valstybės politika, o ne kažkurios iš ministerijų. Kai ministerija nepalaiko vienos srities, tai ji iš esmės ir nesivysto. Galėtų būti įvairios programos sveikatos priežiūros kokybės gerinimui, informacinių technologijų plėtrai, dokumentacijos tvarkymui – tai yra labai svarbu“, – pasakojo klasterio valdybos pirmininkas.

Ūkio ministerija dar 2011 m. su Pasaulio medicinos turizmo asociacija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo medicinos turizmo srityje. Jau minėta „Ernst and Young“ analizė buvo atlikta taip pat Ūkio ministerijos užsakymu.

„Dėl natūralių gamtinių sveikatos išteklių, nuostabaus kraštovaizdžio, išplėtotos specialiosios infrastruktūros, konkurencingų kainų, Lietuva sveikatos turizmo paslaugų rinkoje gali pozicionuotis kaip aukštos kokybės paslaugas teikianti šalis ir yra traukos objektas turistų srautams iš įvairių šalių“, – sakė Ūkio ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Mikėnienė.

Ūkio ministerija prie sveikatos turizmo populiarinimo prisideda skirdama ES paramą kurortų infrastruktūros plėtrai. Jiems iš 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio buvo skirta beveik 218 mln. litų. R. Mikėnienė išskiria penkias pagrindines problemas, trukdančias medicinos turizmo populiarėjimui. „Dar nepakankamai išplėtota sveikatinimo paslaugų infrastruktūra, neišspręstos sveikatos turizmo paslaugų reglamentavimo bei sertifikavimo problemos bei nepakankamas šalies, galinčios teikti sveikatos turizmo paslaugas, žinomumas, sudėtingos vizų išdavimo procedūros, prastas pasiekiamumas oro transportu“, – sakė vyriausioji specialistė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...