captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su svetimų kraštų flora ir fauna ES šalims siūlo kovoti bendrai

Europos Komisija siūlo valstybėms narėms bendrai kovoti su invazinėmis gyvūnų ir augalų rūšimis. Taip bandoma saugoti vietinę Europos florą ir fauną. Komisijos siūlomame teisės akte numatoma sudaryti specialų sąrašą, į kurį būtų įtraukta 50 didžiausią grėsmę biologinei įvairovei keliančių gyvūnų ir augalų – juos įvežti į Bendriją ir prekiauti jais būtų uždrausta.
Sosnovskio barštis (Wikipedia) nuotr.
Sosnovskio barštis (Wikipedia) nuotr.

Europos Komisija siūlo valstybėms narėms bendrai kovoti su invazinėmis gyvūnų ir augalų rūšimis. Taip bandoma saugoti vietinę Europos florą ir fauną. Komisijos siūlomame teisės akte numatoma sudaryti specialų sąrašą, į kurį būtų įtraukta 50 didžiausią grėsmę biologinei įvairovei keliančių gyvūnų ir augalų – juos įvežti į Bendriją ir prekiauti jais būtų uždrausta.

Kol gražią rudens dieną Briuselio parke miestiečiai ilsisi, aplinkosaugininkai suka galvas, kaip kovoti su dešimtimis čia įsitvirtinusių invazinių gyvūnų ir augalų rūšių. Ilgą laiką parke vešėjęs Mantegacio barštis, panašus į Lietuvoje itin paplitusį invazinį Sosnovskio barštį, jau beveik išnaikintas, tačiau belgams gerokai sunkiau kovoti su japoniniu pelėvirkščiu – šio augalo šaknys tokios stiprios, kad sutrupina net kelio dangą ar namų pamatus. Japoninį pelėvirkštį galima rasti ir Lietuvoje, tačiau čia jis dar nepaskelbtas invaziniu.

„Parke stengiamės kontroliuoti invazines rūšis, pavyzdžiui, Mantegacio barštį jau beveik pavyko išnaikinti, liko tik 2 augalai, o jų buvo per pusšimtį. Tačiau kitais atvejais įprasta parko priežiūra nepadeda sustabdyti augalo plitimo. Stengiamės kuo daugiau aiškinti žmonėms, kad tokiais augalais negalima prekiauti“, – sako Briuselio aplinkosaugos departamento biologas Mathiasas Engelbeenas.

Kanadinė berniklė Lietuvoje yra retas paukštis, tačiau Briuselio parke ir apskritai Belgijoje ji yra tapusi didžiuliu galvos skausmu. Tai yra invazinė rūšis ir ji yra labai agresyvi, nes neleidžia kitiems, vietiniams paukščiams, čia perėti.

Europos Komisija siūlo valstybėms narėms kartu reguliuoti invazinių gyvūnų ir augalų skaičių sudarant pavojingiausiųjų sąrašą – jame nurodytos rūšys bus uždraustos Europos Sąjungoje: nebus leidžiama jų įvežti į Bendriją, pirkti, naudoti, išleisti į laisvę arba parduoti.

„Tame sąraše gali būti arba tos rūšys, kurios stipriai išplito keliose Bendrijos valstybėse, arba tos, kurios paveikė vieną šalį, bet poveikis labai didelis – būtų solidaru tokiai valstybei padėti“, – teigia Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką Janezas Potočnikas.

Ar didžiausią žalą Lietuvoje darančios invazinės rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, uosialapis klevas, taip pat gyvūnai – kanadinė audinė, usūrinis šuo bei rainuotasis vėžys, pateks į europinį sąrašą, turės nuspręsti visos Europos Sąjungos šalys.

Vis dėlto ambicingas projektas nenumato jokio finansavimo kovojant su sparčiai plintančia svetimų kraštų flora ir fauna, valstybės tai turės daryti savo lėšomis. Kasmet Europos Sąjungos šalys išleidžia 12 mlrd. eurų reguliuodamos invazinių augalų ir gyvūnų skaičių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...