captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarstoma, kokie žydai galės pretenduoti į kompensacijas

Ketvirtadienį fondo, skirto disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, valdyba svarsto, kokius kriterijus patvirtinti kaip būtinus kompensacijai gauti.
Pretendentas į kompensacinio fondo direktoriaus postą Simas Levinas, ELTA nuotr.
Pretendentas į kompensacinio fondo direktoriaus postą Simas Levinas, ELTA nuotr.

Ketvirtadienį fondo, skirto disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, valdyba svarsto, kokius kriterijus patvirtinti kaip būtinus kompensacijai gauti.

Pasak pretendento į fondo direktoriaus postą Simo Levino, ketvirtadienį valdybos posėdyje vyksta karštos diskusijos, siekiant formalizuoti visas procedūras, dokumentus, jų priėmimo tvarką bei atrankos kriterijus, tačiau jokie prašymai gauti kompensaciją nagrinėjami nebus.

„Tai turi būti žydų kilmės žmonės. Jie turėjo 1939 m. gyventi Klaipėdoje tuo metu, kai ji buvo aneksuota. Tai turi būti žmonės, 1940 m. kartu su kitais Lietuvos gyventojais ištremti į Sibirą – jų buvo apie 17 tūkst. Tai žmonės, iki nacionalsocialistų okupacijos gyvenę Lietuvoje, o vėliau pakliuvę į getus. Bet vėlgi – tai yra tik projektas – visa tai dar turi patvirtinti fondo valdyba“, – preliminarius kriterijus, kuriais remiantis gali būti skiriama kompensacija, vardijo jis.

S. Levino teigimu, pretendentuoti į kompensaciją teoriškai gali tik iki 2 tūkst. žydų, nes iki šių dienų išlikę gyvi asmenys tuo metu turėjo būti dar tik vaikai arba jaunuoliai.

„Todėl mums labai aktualu greitai priimti kriterijus, kad dar likę gyvi žmonės gautų tą kompensaciją“, – sakė jis.

Fondo atstovas pabrėžė, jog kompensacija – tik simbolinė, varijuojanti nuo 1 iki 2 tūkst. litų, priklausomai nuo jos pageidaujančių asmenų skaičiaus.

Jis taip pat pažymėjo, jog fondo valdybos susirinkime bus svarstomas ir klausimas, kokius informacijos kanalus pasirinkti pasaulio žydų informavimui apie kompensacijos galimybę.

„Kompensaciją gaus ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir žydai, nuo 1939 m. gyvenę Lietuvoje – žydų kilmės lietuviai, kurie po karo išsisklaidė po visą pasaulį. Tokių liko labai mažai“, – pažymėjo jis.

S. Levinas pabrėžė, jog prašymai kompensacijai gauti bus nagrinėjami jau artimiausiu metu, tačiau vien žodinio įrodymo, esą asmuo atitinka nustatytus kriterijus, nepakaks – tai būtina įrodyti dokumentais.

Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva tampa pavyzdžiu ir kitoms Baltijos valstybėms, kuriose įstatymas dėl kompensacinio fondo žydams sukūrimo dar nėra patvirtintas.

„Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms Baltijos valstybėms, nes nei Latvijoje, nei Estijoje tokio įstatymo nėra. Aš manau, kad tai yra nuostabus precedentas – Lietuva žengė milžinišką moralinį žingsnį į priekį“, – džiaugėsi jis.

S. Levinas taip pat pažymėjo, jog šiuo metu žydų bendruomenę Lietuvoje sudaro 3 tūkst. 400 žydų.

ELTA primena, kad Vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti fondą, skirtą disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis įstatymu, per dešimt metų į fondą turės būti pervesta 128 mln. litų kompensacija. Fondui skiriamos valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Fondas taip pat rems Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusius ir nuo totalitarinių režimų (holokausto ir sovietinio genocido bei represijų) nukentėjusius žydų tautybės asmenis. Šių metų valstybės biudžete tam numatyta skirti 3 mln. litų. Fondo lėšų paskirstymą kontroliuos valstybinis auditas.

Nuo fondo įsteigimo pinigai asmenis turėtų pasiekti per tris mėnesius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...