captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip vagiama iš prekybos centrų: šypseną keliantys nutikimai

Vagystės kasmet prekybininkams atneša milžiniškų nuostolių, o vagių išradingumas vis auga. Tai rodo tiek policijos pranešimai, jog ieškoma iš parduotuvės, įtariama, pavogtais drabužiais išėjusio žmogaus, tiek prekybininkų pasakojamos istorijos, kaip neįtikėtinai pasisavinamos prekės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vagystės kasmet prekybininkams atneša milžiniškų nuostolių, o vagių išradingumas vis auga. Tai rodo tiek policijos pranešimai, jog ieškoma iš parduotuvės, įtariama, pavogtais drabužiais išėjusio žmogaus, tiek prekybininkų pasakojamos istorijos, kaip neįtikėtinai pasisavinamos prekės.

Anot prekybininkų, įkvėpimo vagys semiasi iš filmų, patyrusių kolegų, spaudos arba imasi improvizuoti. Skaičiuojama, kad vagystės prekybos centrams atsieina iki 2 proc. metinės apyvartos.

Dažniausiai vagys prekybos centruose nusitaiko į skutimosi priemones, drabužių aksesuarus, sūrius, drabužius, mėsos gaminius ir kvepalus, rodo tarptautinio Mažmeninės prekybos tyrimų centro (angl. – Centre for Retail Research) surinkti duomenys apie vagystes iš parduotuvių.

Vagia ne tik maistą, bet ir gėrimus

Prekybininkai patvirtina, kad Lietuvoje dažnos maisto produktų vagystės.

„Neseniai išaiškinome vieną jauną, inteligentiškai atrodančią moterį, išskirtinai „Rimi“ centrų mėsos „gerbėją“. Per vieną dieną, keisdama rūbus ir perukus, ji apeidavo kelias mūsų tinklo parduotuves, pakalbindavo pardavėjas ir, pasislėpusi po rūbais, nešdavo nesusimokėjus mėsą. Pirkdavo įvairių prekių, už kurias susimokėdavo, bet už mėsą – ne. Na, šiuo atveju galime tik pridurti, kad per daug mėsos – labai nesveika. Moteris buvo sulaikyta“, – dėsto „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Ji prisimena, jog paklausūs ir pieno gaminiai, pavyzdžiui, sūriai.

„Dar vienas iš graudžiai juokingų atvejų, kai moteris, išnešusi kelias sūrio „galvas", bandė jas parduoti prie pat to paties prekybos centro. Ir pasiūlė jas pirkti... neuniformuotiems pareigūnams. Pastarieji ją atvedė tiesiai prekybos centro apsaugininkams. Sūriai nespėjo net sušilti“,- pasakoja R. Stanaitytė-Česnulienė.

„Vagiama daug kas, bet dažniausiai mažo tūrio gaminiai, nes juos lengviau paslėpti drabužiuose, ypač žiemą, brangesnė produkcija, pavyzdžiui, brangūs alkoholiniai gėrimai, parfumerija, mėsos gaminiai“, – tendenciją patvirtina „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Dažnesnės alkoholinių gėrimų vagystės – Lietuvos specifika. Prekybininkai pasakoja, jog Lietuvoje vagys nusitaiko ir į alkoholinius gėrimus, kurių Mažmeninės prekybos tyrimų centras nėra įtraukęs į didžiausios rizikos produktų sąrašą.

Kūrybiški alkoholio vagys

Pasak Lietuvos prekybininkų, vieni kūrybiškiausių yra alkoholinių gėrimų vagys.

„Vienas vagišius sugalvojo ateiti į parduotuvę su maišeliu. Alkoholio skyriuje pasiėmė degtinės butelį, įsidėjo į prekybinį krepšelį ir nuėjo į persirengimo kabiną, kur sukeitė butelį su savo atneštu, maišelyje turimu, buteliu su vandeniu. Grįžęs į skyrių padėjo butelį su vandeniu, neva prekės nebepirks“, – vieną tokių atvejų prisimena „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.

Tačiau ji pasakoja, jog kartais ir vagys pasielgia keistai, atkreipdami į save apsaugos darbuotojų dėmesį.

„Vyras atėjo į apsaugos postą, prisiprašė, kad apsauga pasaugotų jo kuprinę, kuri netilpo į daiktų saugojimo spintelę. Apsaugos darbuotojui sukėlė įtarimą vyro blaivumas, tad pažiūrėjo jo elgesį parduotuvėje, o šis nuėjęs į alkoholio skyrių, pasiėmė vyno butelį ir užsikišęs už striukės praėjo pro kasas nesumokėjęs. Buvo sulaikytas, kai atėjo pasiimti savo daiktų į apsaugos postą“, – dėsto R. Saulytė.

Prekybininkai vardija, jog vagiama įvairiausiai būdais: tiek slepiant daiktus po drabužiais, tiek mainant daiktus parduotuvėje, tiek nukreipiant dėmesį.

„Vis tik dažniausias būdas yra pats akivaizdžiausias, tiesiog įsidedant daiktą į krepšį, o vėliau, jau sučiuptam, teisinantis, kad tiesiog pamiršo susimokėti“, - sako R. Saulytė.

Lietuvos specifika: dažnesnės alkoholio vagystės

Prekybos technologijų bendrovės „New Vision“ apsaugos sprendimų vadovas Povilas Kepalavičius sako, alkoholinių gėrimų vagystės Lietuvoje yra dažnesnės nei kitose šalyse.

„Stengiamasi pavogti kuo likvidesnes, tai yra lengviau realizuojamas, prekes. Alkoholiniai gėrimai Lietuvoje yra viena tokių prekių“, – teigia jis.

Specialistas vardija, jog Lietuvoje alkoholio vagystės yra dažnesnės ir dėl to, kad šių prekių daug kur galima įsigyti. Kitose Europos šalyse alkoholiniai gėrimai dažnai yra parduodami specialiose parduotuvėse, o ne prekybos centruose.

„Darydami prekybininkų apklausas, esame pastebėję, kad vienos jautriausių vagystėms prekių grupių yra grožio priemonės, pavyzdžiui, brangūs kremai, skustuvai, rūšiniai sūriai ir dešros, elektronikos prietaisai, taip pat alkoholiniai gėrimai“, – sako P. Kepalavičius.

Vagia ir moterys su vaikais

Pasak jo, tipinio vagies portreto nėra: „Prekybininkai turi tokį vagies portretą: jis gali būti šviesiaplaukis arba tamsiaplaukis, aukštas arba žemas, storas arba plonas, vyras arba moteris.“

Anot jo, prekybininkai yra užfiksavę įvairių vagystės atvejų: kai vagiama dėl nepritekliaus, turint kleptomaninį potraukį, ar kitų priežasčių.

„Kartais nutinka ir tokių atvejų, kad į parduotuvę ateina pasipuošusi moteris su vaiku ir ji atlieka šį neleistiną veiksmą – vagia“, – sako P. Kepalavičius.

Jis pasakoja, jog dėl to yra būtini apsaugos darbuotojai, kurie stebi prekybos sales, ir kompleksiniai apsaugos sprendimai, t.y. ne tik magnetinės prekių apsaugos ar varteliai.

„Rinkoje yra naujų sprendimų, kurie padeda iškart identifikuoti vagį, į prekybos centrą atėjusį, pavyzdžiui, su folija išklotu maišu arba su magnetines prekių apsaugas nuimančiu prietaisu. Tokiu atveju, apsaugos darbuotojai gauna signalą ir ima atidžiau jį sekti“, – dėsto P. Kepalavičius.

Kiti vagių naudojami metodai yra pasirinkti iš minios išsiskiriantį žmogų, pavyzdžiui, raudona striuke, kuris ima elgtis įtartinai ir nukreipia apsauginių dėmesį, kai kiti trys žmonės tuo metu vagia.

Prekybininkai: kartais vagys elgiasi keistai

Prekybininkai atvirauja, kad dažnai ir patys nustemba, sužinoję, kokių priemonių vagys imasi norėdami pasipelnyti.

„Išties vagišių fantazijai ribų nėra, – pripažįsta R. Saulytė. – Iš nekasdienių vagysčių galime paminėti atvejį, kai vagišius sporto prekių skyriuje apsimovė svarmenis ant kojų, praėjo pro kasas nesusimokėjęs, o pastebėjęs, kad prie jo artėja apsaugos darbuotojas – pradėjo bėgti, bet buvo sulaikytas.“

Anot jos, sveiku protu yra sunkiai suvokiami, bet dažni atvejai, kai maisto produktus bandoma slėpti po drabužiais.

„Pavyzdžiui, netgi buvo bandymų paslėpus po drabužiais pavogti silkę. Po drabužiais slepiamos šlepetės, šampūnai, vaikiški drabužėliai. Vienas asmuo po drabužiais net bandė užsikišti ir pavogti išties ne mažą televizorių“, – teigia R. Saulytė.

„Kartais atsiranda tokių gudruolių, kurie bando „atsinaujinti garderobą“. Į persirengimo kabiną įėjęs vyriškis su senais aptrintais juodais džinsais iš jos išėjo su naujais, mėlynais. Apsaugos darbuotojų buvo sulaikytas“, – vardija R. Stanaitytė-Česnulienė.

Prekybininkai vardija, jog po labiausiai vagiamų prekių – alkoholio ir maisto produktų, t.y. sviesto, kavos, šokolado – rikiuojasi drabužiai, avalynė.

Jie skaičiuoja, jog stengiantis išvengti baudžiamosios atsakomybės, pavagiama prekių iki 130 litų, tačiau net ir tokiu atveju vogti bandęs asmuo yra perduodamas policijai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...