captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sveikatos mokslų universitetas įsteigė savo vidurinę mokyklą

Dar viena aukštoji mokykla įsteigė savo vidurinę mokyklą. Sveikatos mokslų universitetas skaičiuoja milijonines investicijas, tačiau neabejoja, kad jos atsipirks. Į universitetą viliamasi pritraukti gabiausius, o sukurta infrastruktūra – iš pradžių mokykla, vėliau darželis ir progimnazija – jaunus specialistus galbūt padės išlaikyti Lietuvoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dar viena aukštoji mokykla įsteigė savo vidurinę mokyklą. Sveikatos mokslų universitetas skaičiuoja milijonines investicijas, tačiau neabejoja, kad jos atsipirks. Į universitetą viliamasi pritraukti gabiausius, o sukurta infrastruktūra – iš pradžių mokykla, vėliau darželis ir progimnazija – jaunus specialistus galbūt padės išlaikyti Lietuvoje.

Pirmuosius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokyklos mokslo metus pradeda apie pusę tūkstančio mokinių. Konkursas į nevalstybinę mokyklą didelis – maždaug trys vaikai į vieną vietą. Penktokai laikė testą, vyresnieji atrinkti pagal pažymių vidurkį. Mokyklos siekis – mokyti taip, kad vaikams nereikėtų korepetitorių. Už mokslus reikia mokėti apie pusantro tūkstančio litų per metus.

„Nemanau, kad šiandien mokėjimas už mokslą galėtų atbaidyti tėvus, kurie galvoja apie tai, kad jų vaikai nori gauti gerą išsilavinimą. Iš kitos pusės, labai gaila, kad šiandieninę mūsų švietimo sistemą labiausiai kamuoja korepetoriavimo problema, todėl vienaip ar kitaip vyresnėse klasėse didžioji dalis tėvų, manau, susimoka už mokslą papildomai“, – teigia LSMU mokyklos direktorius Arūnas Bučnys.

Universiteto rektorius sako, sprendimas steigti savą mokyklą buvo nelengvas. Reikės kelių milijonų litų investicijų, tačios jos esą atsipirks. Tikimasi, kad gabiausi mokiniai pasirinks studijas Sveikatos mokslų universitete. Be to, savo vidurinę, o vėliau gal pradinę mokyklą ir darželį turinčiai aukštajai mokyklai bei Kauno klinikoms bus lengviau išlaikyti jaunus specialistus.

„Mokslą ir studijas vykdo ir talentingiausi žmonės yra jauni. Jiems turėtų būti sudarytos sąlygos tokios, kad jiems neskaudėtų galvos, kada jie dirba, kur jų vaikai yra ir kur jie mokosi, kadangi atiduodami į bet kurią mokyklą kiekviena šeima pagalvoja, koks gi bus rezultatas“, – sako LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

Vytauto Didžiojo universitetas prieš dvylika metų su savivaldybe tapo Rasos gimnazijos steigėja. Rektorius sako, sprendimas lūkesčius pateisino su kaupu, kas trečias gimnazijos abiturientas įstoja į Vytauto Didžiojo universitetą, didžioji dalis renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Universitetas padengia dalį ūkio išlaidų, moka atlyginimus kai kuriems specialistams.

„Gimnazija turi išskirtinę galimybę – visa gimnazijos bendruomenė, tiek mokytojas, tiek administracijos darbuotojas , nekalbu apie gimnazistą ir moksleivį – būti universitete tiek, kiek jiems reikia, kiek norėtų gauti papildomai: ar mokintis užsienio kalbos, ar būti kituose užsiėmimuose“, – aiškina VDU rektorius prof. habil. dr. Zigmas Lydeka.

Kauno technologijos universiteto įsteigta gimnazija – ne vienerius metus reitingų pirmose vietose tarp geriausiųjų Lietuvoje. Neseniai universitetas įkūrė ir savo progimnaziją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...