captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl mums reikia studentų iš buvusios Sovietų Sąjungos

Ir Lietuvos, ir visos Europos Sąjungos (ES) universitetams svarbiausia nepralaimėti globalioje konkurencijoje dėl studentų, tvirtina aukštojo mokslo ekspertai. Jie mano, kad Lietuva neišsilaikys be studentų iš buvusios Sovietų Sąjungos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Ir Lietuvos, ir visos Europos Sąjungos (ES) universitetams svarbiausia nepralaimėti globalioje konkurencijoje dėl studentų, tvirtina aukštojo mokslo ekspertai. Jie mano, kad Lietuva neišsilaikys be studentų iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Europos aukštojo mokslo ateitis diskutuojama ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“. Joje vienu svarbiausių klausimų įvardijamas aukštojo mokslo tarptautiškumas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sako, kad tarptautiškumo klausimu Lietuva atrodo neblogai. Žiūrint statistiką, kai kurie universitetai padarė proveržį, į šalį atvažiuoja nemažai studentų, turime dėstytojų užsieniečių, taigi ledai pralaužti.

Štai KTU šįmet pritraukė daugiausia studentų iš užsienio: 200 įstojo į mokamas studijas, dar 100 atvyko pagal mainų programas. Į Kauną atvyko studentų ne tik iš trečiųjų šalių, bet ir ispanų, prancūzų. „Jeigu klausiate apie prioritetus, daugiau žiūrėčiau į Rytus: kad mes sugebėtume tapti edukaciniu centru ir pas mus važiuotų iš trečiųjų šalių“, – apie tai, kur Lietuvai reikėtų ieškoti trūkstamų studentų, kalba konferencijoje moderavęs P. Baršauskas.

Tačiau jam nerimą kelia kitas aspektas. „Yra kitas šiek tiek bauginantis dalykas, ko kiti nelabai dar girdi: tai „online courses“, vadinamas elektroninis mokymas. Į tuos dalykus mūsų universitetai turi rimtai pažiūrėti: jeigu mes į tą traukinį neįlipame, po penkerių metų gali būti įvairių problemų su minėtų kursų pripažinimu, galų gale, su studentų pritraukimu“, – sakė P. Baršauskas. Jo tvirtinimu, šie kursai per pasaulį plinta masiškai, o pagrindinė banga atplaukia iš JAV.

„Visada sakau – vienintelis mūsų universitetų išlikimo rodiklis – reaguoti į aplinką, keistis. Jeigu mes tą daryti sugebėsime, ne tik išliksime, bet ir klestėsime. Bet reikia keistis“, – aiškina rektorių konferencijos vadovas.

A. Lašas: vieni konkuruoja, kiti sėdi tamsoje

Konferencijos diskusijas moderavęs Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių ryšių katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Ainius Lašas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje universitetai negauna pakankamo finansavimo iš vietinės valdžios.

„Biudžetai maži, siekiama pritraukti studentų ir pagerinti finansinę situaciją. Iš kitos pusės, kalbama apie tai, kad reikia pritraukti studentus – naujas idėjas, naujus protus. Tai labai aktualu ir Lietuvai, nes kalbame apie mažėjančius vietinių studentų srautus. Galbūt tai būdas pritraukti naujų studentų iš užsienio, tarkime, iš buvusios Sovietų Sąjungos“, – DELFI aiškino A. Lašas.

Pasak A. Lašo, pastebima, kad idėjiniame lygyje šalys džiaugiasi tarptautiškumu, tačiau atvykę studentai susiduria su įvairiomis problemomis: vizų, pasilikimu dirbti ar atlikti praktiką. Tad jeigu norime pritraukti protų, turime keisti savo sistemą.

A. Lašo teigimu, dalis mūsų universitetų konkuruoja globalioje rinkoje, o kiti vos sugeba užkamšyti laisvas vietas. „Yra didelė asimetrija. Vieni, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, konkuruoja pritraukdami studentus iš Vakarų Europos, kiti sėdi tamsoje. Lietuvai aktualiausia – kaip nepralaimėti globalioje konkurencijoje“, – įsitikinęs A. Lašas.

Pašnekovo teigimu, reikia labai greitai keistis, o mes to nemokame. Mat, sako jis, žaidimo taisyklės keičiasi. Štai Taivanas pritraukia dėstytojus iš JAV ir Europos.

„Vienas esminių aspektų kalbant apie tarptautiškumą – auganti konkurencija dėl studentų. Akivaizdu, kad studentų sudominimas, pritraukimas labai aktualus klausimas. Mes konkuruojame ne tik tarp savęs, europiečių, bet ir tarptautiniu mastu. Manau, mes galime išnaudoti buvusios Sovietų Sąjungos rinkas“, – kalbėjo A. Lašas.

Apie tai, kad Europa siekia būti studijų traukos vieta viso pasaulio jaunimui, kalbėjo ir už švietimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

„Europa išlieka viena patraukliausių krypčių studentams iš viso pasaulio, bet negalime ignoruoti vykstančių pokyčių. Šalys, esančios už Europos Sąjungos ribų, taip pat stengiasi pritraukti kuo daugiau talentų. Turime daryti viską, kad išliktume patrauklūs studentams“, – sakė eurokomisarė A. Vassiliou.

Pasak jos, Kinija, Indija, Pietų Korėja be jau anksčiau tvirtas pozicijas aukštojo mokslo rinkoje užėmusių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos šiuo metu pritraukia vis daugiau studentų iš užsienio.

Tarptautinėje konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ dalyvauja beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Konferencijos metu vyksiančių diskusijų metu planuojama suformuluoti siūlymus, kaip artimiausioje ateityje gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas. Šie pasiūlymai bus pateikti valstybių vyriausybėms, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms. Diskusijų metu taip pat bus aptariama, kokiu būdu galima didinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą pasaulyje ir kokių veiksmų būtina imtis įgyvendinant užsibrėžtus planus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...