captcha

Jūsų klausimas priimtas

Brandos egzaminai rodo studijų rinkimosi pokyčius

Šių metų brandos egzaminų sesija vyko ramiai ir darbingai, rimtesnių pažeidimų nebuvo, konstatuoja egzaminų rengėjai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šių metų brandos egzaminų sesija vyko ramiai ir darbingai, rimtesnių pažeidimų nebuvo, konstatuoja egzaminų rengėjai.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, brandos egzaminus laikė ne tik moksleiviai, bet ir visa švietimo sistema. Suskaičiuota, kad egzaminus laikė beveik 5 tūkstančiais kandidatų mažiau negu pernai – 44 tūkst. 852, vertinant rezultatus dalyvavo daugiau kaip 2 tūkstančiai pedagogų.

Skelbiama, kad šįmet daugiau abiturientų rinkosi valstybinį chemijos egzaminą – jo populiarumas siejamas su vis populiarėjančiomis medicinos studijomis. Santykinai daugėja ir laikančiųjų valstybinį biologijos egzaminą.

Tarp mokyklinių brandos egzaminų daugiau moksleivių rinkosi technologijos egzaminą – tai rodo tendenciją vėliau rinktis profesines mokyklas. Šįmet į jas planuojama priimti 19 tūkst. kandidatų.

Palyginti su praėjusiais metais, nežymiai padaugėjo laikančiųjų dailės, muzikos, muzikologijos mokyklinius egzaminus.

Apeliacijų statistikoje nurodomas 29 proc. sumažėjimas, daugiausia apeliacijų gaunama dėl gimtosios lietuvių kalbos egzamino vertinimo, tačiau tai aiškinama tuo, kad tai vienintelis privalomas egzaminas, todėl ir nepatenkintųjų vertinimu yra nemažai – šiemet per 1300.

Tradiciškai džiaugiamasi šimtukininkais – po keturis šimtukus šįmet gavo abiturientai ne tik iš Kauno jėzuitų gimnazijos ir Vilniaus licėjaus, bet ir Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus ir Marijampolės marijonų gimnazijų. Po tris šimtukus gavo 14 moksleivių – daugiausia iš garsių Lietuvos mokyklų didžiuosiuose miestuose.

Šįmet tautinių mažumų moksleiviai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikė dar senąja tvarka, o 2013 metais laikys to paties turinio egzaminą kaip ir lietuviškas mokyklas baigiantys abiturientai.

„Ruošiamės šitam bendrojo egzamino įvedimui, atliktas tyrimas, kurio rezultatus pristatėme liepos pradžioje. Vilniaus universiteto mokslininkai nagrinėja rezultatus, o kai turėsime galutinius, bus priimti sprendimai. Mums įdomūs tyrime ne tik kiek moksleiviai padaro gramatinių klaidų, bet įdomūs ir regioniniai skirtumai – norime matyti kaimo vaiką, Vilniaus vaiką, kas atsiranda dėl tam tikrų natūralių procesų. (...) Rugsėjo mėnesį rezultatus aptarsime darbo grupėje su visų tautinių mažumų atstovais ir tik tuomet ministrui teiksime konkrečius siūlymus“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Nors registracija stojimui į aukštąsias mokyklas truks iki liepos 23 dienos, skelbiama, kad jau užsiregistravo 40 tūkst. stojančiųjų, iš jų 23 tūkst. yra šįmet baigusiųjų mokyklas.

„Nepaisant moksleivių skaičiaus mažėjimo, šįmet dalyvaujančiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas skaičiai viršys ankstesnių metų rodiklius, taip pat viršys praėjusiais metais stojusių abiturientų skaičių. Yra labai aiški tendencija, kad šiais metais baigiančiųjų nemaža dalis savo ateitį sieja su Lietuva – daugiau kaip du trečdaliai. Kita vertus, kaip niekad bus gausu stojančiųjų, baigusių mokyklas gerokai anksčiau“, – prognozavo ministras.

Teigiama, kad nors tarp pasirenkamų studijų ir toliau vyrauja socialiniai mokslai, gerokai daugiau norinčių studijuoti techninius mokslus, o norinčių studijuoti mediciną, nepaisant ilgo studijų laiko, augimo tempai vis didėja.

„Svarbu ir stojantiesiems, ir jų artimiesiems atsakingai vertinti tolesnės karjeros ir įsidarbinimo perspektyvas. Tikrai vien populiarumas vienų ar kitų studijų nereiškia tiesiogiai sėkmės pabaigus aukštąsias mokyklas. Tėvams linkiu pasitikėti jaunais žmonėmis, o jauniems žmonėms linkiu, kad jie tartųsi, bet sprendimus, ką ir kur nori studijuoti, darytų patys“, – linkėjo ministras.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...