captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: Seimo narių turėtų būti ne daugiau kaip 101 arba 71

Kai kurių Lietuvos partijų priešrinkiminė reklamos kampanija, kuria siekiama Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101 gali pataikyti rinkėjams tiesiai į širdį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kai kurių Lietuvos partijų priešrinkiminė reklamos kampanija, kuria siekiama Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101 gali pataikyti rinkėjams tiesiai į širdį.

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad žmonės parlamentarų skaičių norėtų sumažinti arba iki 101, arba iki 71.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad gyventojų norui sumažinti Seimo narių skaičių įtakos turi du faktoriai: žmonėms atrodo, kad iš Seimo narių naudos maža, ir yra įsitikinę, kad biudžetui jie kainuoja per daug.

„Manau, kad žmonės pasitelkia paprastą kaštų ir naudos analizę bei visiškai racionaliai ją atlikdami prieina prie klaidingos išvados“, – DELFI teigė V.  Vobolevičius.

Tik dešimtadalis sutinka palikti esamą Seimo narių skaičių

Remiantis apklauso rezultatais, Seimo narių skaičių sumažinti iki 101 norėtų 38,1 proc. Lietuvos gyventojų, iki 71 — 25,9 proc. respondentų.

Dar 15,7 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog Seimo narių parlamente turėtų būti sumažinta iki 51, 6,3 proc. žmonių svarstė, esą Seime užtektų 121 parlamentaro.

Kad Seimo narių turėtų likti tiek, kiek yra dabar – 141 – manė tik 9,8 proc. respondentų.

Stipriai praretinti tautos atstovų gretas ir rikti 51 arba 71 Seimo nario parlamentą dažniau pageidauja vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.

Seimą, kuriame dirbtų 101 parlamentaras, dažniau įsivaizduoja 26–45 metų amžiaus vyrai, aukštesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo bei gyvenantys didmiesčiuose.

Politologas: žmonėms atrodo, kad Seimo nariai perka per brangias mašinas

Politologas V.  Vobolevičius sako, kad norėdami mažinti Seimo narių skaičių žmonės pasitelkia racionalią kaštų ir naudos analizę, nors prieina prie klaidingos išvados. Pasak mokslininko, daugelis gyventojų mano, jog Seimo nariai teikia per mažą naudą, tačiau kainuoja per daug, nors retas kuris yra bandęs kontaktuoti su parlamentarais ir yra įsigilinęs, koks tikslus parlamentaro atlyginimas.

„Vertinant naudą reikia pastebėti, kad labai mažai žmonių bendrauja su Seimo nariais, tad jie retai pasitarnauja žmonėms. Pavyzdžiui, JAV arba Didžiojoje Britanijoje, kur galioja kitokia rinkimų sistema, ryšys tarp parlamentarų ir rinkėjų labai artimas. Žmonės žino savo atstovus, daugelis jų įvairiais klausimais siunčia savo laiškus. Lietuvoje to ryšio nėra, todėl Seimo nario nauda atrodo gana menka“, – teigė politologas.

Anot V.  Vobolevičiaus, faktas, kad gyventojams atrodo, jog iš Seimo narių nėra jokios naudos, nereiškia, kad jie nereikalingi. Mokslininko nuomone, tokiai gyventojų nuostatai įtakos turi mišri rinkimų sistema, kai 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatėje apygardoje, o dar 70 – daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus.

„Tie sąrašiniai ne itin bendrauja su rinkėjais. Todėl bendras įspūdis apie Seimo narius – kad nėra kontakto“, – sakė V.  Vobolevičius.

Kaštų srityje, pasak politologo, žmonės tiksliai nežino, kiek Seimo nariai sunaudoja valstybės biudžeto lėšų, tačiau viešumoje nuolat išgirsta, kaip kažkas iš politikų įsigijo prabangų automobilį ar išleido per daug pinigų parlamentinei veiklai.

„Nepaisant to, kad objektyviai Seimo nario išlaikymas brangiai nekainuoja, skubančiam ir dirbančiam žmogui susidaro įspūdis, jog tie šmikiai ten vis per brangius automobilius perka, įsigyja per daug trintukų, sąvaržėlių. Neturint laiko įsigilinti, kaip ten iš tikrųjų yra, visai racionalu ir saugu spėti, kad parlamento nariai išleidžia daugiau negu reikia“, – aiškino V. Vobolevičius.

„Apibendrinus tuos du faktorius – kad nauda iš tų Seimo narių atrodo maža (nes pas mus tik pusė Seimo narių realiai bendrauja su žmonėmis) ir kad racionalūs, bet skubantys žmonės pervertina išlaidas, atsiranda impulsas mažinti Seimo narių skaičių“, – reziumavo politologas.

Paklaustas, kodėl dauguma žmonių pageidauja 101 Seimo nario, V.  Vobolevičius teigė manąs, jog tai susiję tik su paties skaičiaus populiarumu – šimtukas visuomet geriau nei kitas skaičius.

Tačiau V. Vobolevičius sako, kad Artūro Zuoko vadovaujamos partijos TAIP siekis surengti referendumą, kuriuos visuomenė apsispręstų, ar reikia Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, gali pasitarnauti nebūtinai A. Zuokui, bet ir Darbo partijai ar partijai „Tvarka ir teisingumas“, mat jų elektoratas nėra itin pastovus.

Beje, „tvarkiečiai“ programoje rašo norintys Seimo narių skaičių sumažinti iki 71 parlamentaro.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...