captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į 11-ą klasę – sulaukus 40-ies: kodėl taip atsitiko

Netrukus nuaidėsiantis Rugsėjo 1-osios skambučio aidas suvirpins ne tik pirmąkart mokyklos duris praveriančių pirmokų, bet ir po daug metų trukusios pertraukos mokslus tęsti nusprendusių suaugusiųjų širdis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Netrukus nuaidėsiantis Rugsėjo 1-osios skambučio aidas suvirpins ne tik pirmąkart mokyklos duris praveriančių pirmokų, bet ir po daug metų trukusios pertraukos mokslus tęsti nusprendusių suaugusiųjų širdis.

Jie kaip ir nedrąsūs septynmečiai šiuo metu renkasi mokyklines prekes, galvoja, kuo šventinę dieną pasipuošti, kokias gėles dovanoti auklėtojai.

Vienus šis rugsėjis pirmą kartą po daugelio metų drausmingai susodins į mokyklinius suolus. Kiti mokytis pradėjo pernai, todėl šiemet jau nuo ankstyvo rudens ruošis pavasarį prasidėsiančiai brandos egzaminų sesijai.

DELFI mokslo metų pradžios laukiantieji suaugusieji teigė, kad tai, jog kartu su savo bendraamžiais nebaigė mokyklos, jie laiko didžiausia gyvenimo klaida, kuri jiems užveria galimybę susirasti net paprasčiausią darbą. O tai, kad pasiryžo ištaisyti jaunystės klaidas, jie vadina didžiausia gyvenimo avantiūra.

Vitoldas: be vidurinio išsilavinimo net paprasčiausio darbo negalima gauti

„Kai man buvo 16 metų, rugsėjo pirmoji buvo visai neįdomi. O dabar, kai sulaukiau 41 metų, darosi kur kas įdomiau. Tuomet vėjai galvoje švilpavo. Jaunas buvau ir negalvojau apie ateitį. Maniau, kad bus gerai, bet taip nebuvo. Dabar pradedu mokytis. Tai yra didžiausia gyvenimo avantiūra. Mokytis niekada nevėlu“, –pokalbį pradėjo šiemet vienuoliktą klasę lankyti pradėsiantis Vitoldas Markovskis.

Dvejus metus mokslus krimsti pasiryžęs vyriškis atskleidė, kad sovietmečiu baigė tik 10 klasių, o vėliau ėmė mokytis vadinamajame technikume, kurio taip pat nebaigė. Net 20 metų galimybės grįžti į mokyklą nesvarstęs vyras tikino, kad tęsti mokslus nutarė visų pirma todėl, kad neturint brandos atestato praktiškai neįmanoma rasti darbo. Anot jo, dabar norint dirbti net ir paprastu darbininku, reikalingas mokyklos baigimą patvirtinantis dokumentas.

„Atestato darbe reikalauja. Nori nenori reikia mokytis. Darbdavys reikalauja, kad nors vidurinę baigčiau. Anksčiau darbą rasti buvo lengviau, ypač prieš krizę. Aš neužimu aukštų pareigų, tačiau ir čia reikalauja diplomo“, – kodėl nutarė baigti vidurinę mokyklą, aiškino Vitoldas.

Vis dėlto jis atskleidė, kad mokytis jį pastūmėjo ne tik reiklus viršininkas, bet ir žmona. Be to, sukrusti vyrą paskatino ir kolegijoje besimokančio 21-erių sūnaus pavyzdys. „Man nelabai smagu. Nemalonu į akis (vaikui – red. past.) žiūrėt. Nesmagu jam, kad tėvas toks. Aišku, kol kas jis vienas iš mūsų šeimos turės aukštąjį išsilavinimą“, – atviravo pašnekovas.

Jis teigė, kad ketina uoliai kibti į mokslus, nes priešingu atveju net nebūtų pradėjęs. Anot jo, jau praėjo tie laikai, kai galėjo sau leisti „per pamokas durniuoti“.

Šiuo metu Vitoldas galvoja, kokių mokymosi priemonių jam reiks ir iš kur jas pirkti. O jei ko pritrūks, jis juokaudamas teigė, kad skolinsis iš septintokės dukros, su kuria kartu ruoš namų darbus.

„Atnešiu, o kaip kitaip!“ – nukirto pašnekovas, paklaustas, ar laikysis tradicijos rugsėjo pirmosios proga atnešti auklėtojai gėlės žiedą.

Aleksandras: nesimokiau, nes buvau jaunas ir kvailas

26-erių Aleksandras Jelkinas taip pat vidurinės nebaigimą laiko didžiausia gyvenimo klaida. Jis, kaip ir Vitoldas, kol kas neturi planų baigti aukštąją mokyklą, tačiau jam atrodo, kad brandos atestatas būtinas.

Tiesa, šiemet Aleksandras mokyklą jau baigs: pernai mokytis pradėjęs vyriškis – šįmet jau dvyliktokas.

„Mokyklos nebaigiau, nes jaunas ir kvailas buvau. Nereikėjo mokslų – reikėjo linksmybių. Dėl to ir nebaigiau. Nebaigęs mokyklos ėjau į kariuomenę, vėliau pradėjau dirbti. Dar nežinau, ką veiksiu po mokyklos baigimo. Pirma baigsiu, o tada galvosiu. Pabaigsiu ir bus rami galva. Žinoma, į aukštąsias priima tik tuos, kurie labai gerai išlaiko egzaminus“, – DELFI kalbėjo Aleksandras.

Vyras sakė, kad dabar į mokslus žvelgia kur kas rimčiau nei anksčiau. O dedamos pastangos perniek nenueina: jis džiaugiasi, kad pažymiai palyginti neblogi.

Pašnekovas tikino, kad jam geriau sekasi tikslieji mokslai, todėl ir rinkdamasis egzaminus jis į tai orientuosis. Be to, jis jau beveik žino, kad laikys keturis brandos egzaminus: fizikos, matematikos, lietuvių ir anglų kalbos.

Artimųjų palaikymą jaučiantis Aleksandras atskleidė, kad nors ir laukia įtemptas pasiruošimas egzaminams, mokslo metų pradžios jis laukia, nes visada malonu susitikti su bendraklasiais. „Klasėje turėtų būti 25 žmonės. Visada įdomu su jais susitikti. Susibendravome per vienerius metus – linksmi žmonės“, – aiškino jis.

O pasidomėjus, ar nesunku suderinti darbą su pamokų tvarkaraščiu, jis teigė, kad problemų nekyla, nes mokytojai, jei į pamoką ir neatvykstama, pernelyg nesibara.

Suaugęs mokinys: dėl mokslų kenčia šeima

Tačiau 35-erių Miroslavas Bartoševičius teigė, kad nėra taip paprasta vienu metu ir mokytis, ir dirbti. Gerai besimokantis vyras sakė, kad dažnai prie knygų tenka pasėdėti ir naktimis. O labiausiai dėl to kenčia šeima.

Šiemet Miroslavas turėtų baigti vidurinę mokyklą, tuomet rankose jis tvirtai laikys išsvajotąjį brandos atestatą, kuris jam reikalingas norint studijuoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Tačiau, kitaip nei Vitoldui, dėl darbo nerimauti Miroslavui netenka. Jis įkūrė savo statybų įmonę ir pats jai vadovauja. Nepaisant to, vyriškis įsitikinęs, kad mokslas yra vertybė, atverianti daugiau galimybių.

Be kita ko, pašnekovas prasitarė jaučiantis nuoskaudą. Jis baigė profesinę mokyklą besikeičiant valstybės santvarkai ir atsidūręs švietimo reformos verpetuose neturėjo galimybės gauti brandos atestato. „Trejus metus mokiausi bendrųjų dalykų, bet tuomet profesinėje mokykloje nebuvo galimybės laikyti egzaminų ir dėl to negavau atestato. Žinoma, labai skaudu, bet pyk nepykęs – nieko nepadarysi“, – apgailestavo Miroslavas.

Su kokiomis problemomis susiduria suaugę mokiniai?

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė Natalija Kimso teigė, kad nieko keisto, jei suaugusieji, norėdami ištaisyti jaunystės klaidas, nutaria baigti mokyklą.

Tačiau kol kas tokiems mokiniams nėra sudarytos palankios sąlygos. Jos teigimu, dirbantiems pilną darbo dieną ar turintiems mažų vaikų kyla nemažai problemų.

„Teisinė bazė nėra visiškai sureguliuota. Bedarbiui problemų mažiau, o jei žmogus dirba, jam sunku rasti laiko penkioms–šešioms pamokoms per dieną. Aišku, galima mokytis ir neakivaizdžiai. Yra atvejų, kad kartu mokosi vyras ir žmona. Tuomet jiems nėra kur palikti vaikų“, – problemas vardijo N. Kimso.

Anot jos, pasiekimams įtakos gali turėti ir tai, kad į mokyklos suolą sugrįžtama po labai ilgos pertraukos. Žmogui, prie vadovėlių prisėdusiam po dešimties metų, priprasti prie jų nėra taip paprasta. Tuo labiau, kad egzaminus suaugusieji laiko tokius pat kaip ir tradicinių mokyklų abiturientai.

„Žinoma, mokinių yra visokių, bet daugiausia ateina tų, kurie nori mokytis. Ugdymo rezultatai praėjusiais mokslo metais labai geri. Egzaminus išlaikė 91 proc. mūsų mokinių. 36 proc. baigusiųjų įstojo į universitetus ir kolegijas. Dar 4 proc. įstojo į profesines mokyklas“, – suaugusiųjų pasiekimais džiaugėsi mokymo centro vadovė.

Jos teigimu, vyriausiems mokiniams daugiau nei 50 metų. Ir jie kartu su visais uoliai mokosi, stropiai atlieka namų darbus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...