captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno karių kapinėse – atminimo valanda S. Dariui ir S. Girėnui

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79-ųjų metinių sukaktį.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79-ųjų metinių sukaktį.

1933-iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Planavo be sustojimo nuskristi 7186 km.

Liepos 15 d. pakilę iš JAV miesto Niujorko Beneto oro uosto eksperimentiniu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, jie perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau liepos 17 d., 0 val. 36 min. Berlyno laiku, neaiškiomis aplinkybėmis jų lėktuvas sudužo dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Iki tikslo – Kauno Aleksoto aerodromo, kur jų laukė šimtatūkstantinė pasitinkančiųjų minia, buvo likęs mažiau nei dešimtadalis kelio.

Šis skrydis neabejotinai įeina į XX a. Lietuvos istorijos puslapius, kaip vienas įsimintiniausių žygdarbių. Skirdami savo skrydį jaunajai Lietuvai, Darius ir Girėnas tikėjo sėkme. Testamente jie parašė: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais! Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas mums bus rūstus - pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų LITUANICĄ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui...“

Žuvusiųjų lakūnų palaikai 1933-iųjų vasarą buvo atgabenti į Kauną ir palaidoti miesto centre buvusiose Senosiose kapinėse. Bet 1944-aisiais jie buvo paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūsiuose, kur išgulėjo 20 metų.

Tik 1964-aisiais narsūs lietuvių didvyriai S. Darius ir S. Girėnas atgulė amžinojo poilsio Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.      

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...