captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skrydžiui į šiltuosius kraštus būriuojasi gandrai

Šis šeštadienis – gandrų išskridimo diena. Ornitologai tvirtina, kad Lietuvą jau paliko gana daug gandrų, kiti dar būriuojasi ir laukia palankesnių orų.
S. Jonušis (BFL) nuotr.
S. Jonušis (BFL) nuotr.

Šis šeštadienis – gandrų išskridimo diena. Ornitologai tvirtina, kad Lietuvą jau paliko gana daug gandrų, kiti dar būriuojasi ir laukia palankesnių orų.

Ketvirtadienį Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis sakė važinėjęs po Lietuvą ir pastebėjęs, kad kai kur gandrų jau iš viso nebėra, kitur jie ruošiasi skrydžiui. „Taip jau būna, kad po rugpjūčio 25 dienos lieka mažai paukščių, daugiausia vėlyvų vadų jauniklių, kurie dar nesustiprėjo. Gal dar pasimato viena kita šeima, nedideli gandrų būreliai“, – sakė L. Raudonikis.

Gandrai kasmet Lietuvą palieka panašiu laiku – iki rugpjūčio 25-osios. Ne veltui Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji – vadinama Gandrų išskridimo diena, tądien lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus.

Tik vienas kitas gandras lieka kiek ilgiau, likusiuosius kaip retą reiškinį ornitologai pradeda registruoti po rugsėjo 1 dienos.

„Vieni anksčiau, kiti vėliau išskrenda, bet ganėtinai per trumpą laiką – per kelias dienas – gandrai dingsta. Tai priklauso ir nuo orų, gandrai gaudo termikus – vertikalias oro sroves.

Tad gal vieną dieną neišskrido, nepagavo termikų, o va šiandien pradėjo lyti, tai blogas oras gandrams skristi, jie laukia palankesnio, jiems reikia šiltų oro masių. Su tuo ir siejamas gandrų išskridimas, nes po to rudeniop vis mažiau tų termikų būna. Jeigu pagal maistą žiūrėtume, tai pievose dar daug gyvasties, varliagyvių, todėl pasilikę vėlyvi gandrai nepražūva, bet migracijai palankios sąlygos vasaros pabaigoje būna vis rečiau“, – pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Šiemet kiek vėlavęs pavasaris, anot L. Raudonikio, gandrų išskridimui įtakos nepadarė – esą viena kita savaitė neturi reikšmės, nes vos atskridę gandrai niekada neskuba dėti kiaušinių ir perėti jauniklių. „Jie tvarko lizdus, ruošiasi. Jeigu atskrenda vėliau, viskas tiesiog vyksta greičiau“, – teigė ornitologas.

Iš viso Lietuvoje kasmet priskaičiuojama iki 20 tūkst. užimtų lizdų. Tik nedidelėje jų dalyje neišperimi jaunikliai, dar šiek tiek gandrų, daugiausia – jaunų, klaidžioja be lizdų, klajoja ir vienas kitas porą praradęs paukštis.

Lietuvoje – didžiausias gandrų tankumas pasaulyje. Pagal gausą mūsų šalies populiacija yra 5 vietoje. Gausiau šių paukščių gyvena tik Lenkijoje, Ispanijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...