captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip elgtis radus sužeistą paukštį ar žvėrelį?

Vasarą gamta džiaugiasi gyvūnų jaunikliais, tačiau gatvėje ar kieme neretai galite aptikti ir sužeistų žvėrelių ir paukščių, ypač praūžus audroms. Kaip elgtis radus laukinių gyvūnų jauniklių, ką daryti pastebėjus sužeistą paukštį? 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Vasarą gamta džiaugiasi gyvūnų jaunikliais, tačiau gatvėje ar kieme neretai galite aptikti ir sužeistų žvėrelių ir paukščių, ypač praūžus audroms. Kaip elgtis radus laukinių gyvūnų jauniklių, ką daryti pastebėjus sužeistą paukštį?

Lietuvos televizijos ir radijo pastato kieme rastas paukštis negalėjo vaikščioti ir skraidyti, tik plakė sparnais. Radusieji įkėlė paukštį į kartoninę dėžę ir nusprendė globoti, kol perduos specialistams, galintiems juo pasirūpinti. Deja, Vilniuje tokių neatsirado. 

Anksčiau kai kuriuos laukinius gyvūnus priglausdavo Jaunųjų gamtininkų centras. Dabar šį įstaiga pertvarkoma. Aplinkos apsaugos ministerija pataria kreiptis į ne pelno siekiančią Gyvūnų globėjų asociaciją Kaune. Sužeistus laukinius gyvūnus priimanti organizacija turi tris ekipažus visoje Lietuvoje: vienas veikia Vilniaus ir Kauno regionuose, kiti du – Klaipėdoje ir Alytuje.

Paimti rastą paukštį savanorė atvyko dar tą pačią dieną, tačiau neretai, iškvietus ekipažą, jo gali tekti palaukti ir ne vieną parą.

„Būna, kad užtrunka kelias dieneles, būna, kad užtrunka savaitę ir kelias savaites. Priklauso nuo to, kaip žmonės sutinka pagloboti. Išsiaiškiname, kokia padėtis yra su tuo gyvūnu, kiek jis ligotas, kiek jis gali išbūti“, – teigė Gyvūnų globėjų asociacijos savanorė Renata Piliūtė.

„Finansavimo mes negauname. Tai yra ne pelno siekianti organizacija, taigi veikiame iš žmonių, kurie padeda gyvūnams. Dėl to labai prašome – pagalba yra labai reikalinga. Labai skatiname jaunuosius visuomenės narius prisidėti prie pagalbos gyvūnams, tai yra savanoriauti. Paprastai sulaukiame daug moksleivių dėmesio, bet šiaip skatiname, kad ateitų bent 16 metų sulaukę žmonės. Darbas atsakingas, kartais pavojingas. Nes negali žinoti, ar tas šuniukas grybštels už rankos, ar ne“, – aiškino Gyvūnų globėjų asociacijos savanorė Jūratė Šeškevičiūtė.

Į Kauno regiono gyvūnų globos namus priimami ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir benamės katės bei šunys. Dažnai šie pasirodo esą tik pasiklydę naminiai augintiniai. Laukinių paukščių jaunikliai taip pat kartais pas gyvūnų globėjus atsiduria ir per klaidą. Vasarą juos išmesdami iš lizdų savarankiško gyvenimo moko tėvai. Gamtoje rastus nesužalotus jauniklius pakanka užkelti ant medžių ar krūmų.

Organizacijoje Kaune dirba 20 savanorių, kartais per dieną sulaukiama iki 10 skambučių apie rastus paukščius. Į Vilnių atvykusi Gyvūnų globos asociacijos savanorė priėmė ne tik šį aptiktą paukštį, bet ir vilniečių rastus dar septynis skraidūnus: zylę, čiurlį, kelias sužalotas varnas, gandrą.

„Nukrito gandralizdis. Du gandriukai užsimušė, o šitas gandriukas sveikas. Aš jį nuprausiau, apžiūrėjau, ar nėra traumų, paskui pašėriau, pastebėjau parazitų, pabandžiau išvaduoti nuo jų“, – teigė ekologijos studentas Rokas Vanagas.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius radusiems sužeistą gyvūną pataria, jei įmanoma, juo pasirūpinti patiems. Arba bent laikinai pagloboti paukštį ar žvėrelį, kol sulauksite specialistų pagalbos.

„Jei įmanoma, reikia paukštį ar kitą gyvūnėlį įdėti į dėžutę, jokiu būdu ne į narvelį, kad jis būtų uždaroje erdvėje. Paukščiams ir žvėreliams svarbiausias pajutus tą stresą yra dehidratacija– kada jie netenka drėgmės. Reikia atsargiai suspaudus snapelį pražiodinti, įpilti šalto vandens, žvėriukams – ant snukučio, kad laižytų, o toliau – jau specialistų reikalas“, – sakė gamtininkas.

Kaune paaiškėjo, kad rastas paukštis – strazdas – atsimušęs į kietą pagrindą negalėjo judėti. Atsigavęs ir sustiprėjęs paukštis buvo paleistas  į laisvę. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...