captcha

Jūsų klausimas priimtas

76 programos šiemet liko be studentų

Šiemet per bendrąjį priėmimą ir tikslinio finansavimo skirstymą į universitetus ir kolegijas nė vienas pirmakursis nepriimtas į 76 programas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiemet per bendrąjį priėmimą ir tikslinio finansavimo skirstymą į universitetus ir kolegijas nė vienas pirmakursis nepriimtas į 76 programas.

Daugiausiai tokių programų – Klaipėdos universitete, čia be pirmakursių liko aštuonios programos: dailė, ergoterapija, kraštovaizdžio architektūra, kraštovaizdžio planavimas ir aplinkos dizainas, kultūros ir medijų filosofija, lietuvių filologija ir kalbos tvarkyba, socialinis darbas sveikatos priežiūroje, statinių ir parkų restauravimas.

Į penkias programas nė vienas studentas nepriimtas Mykolo Romerio universitete, Vilniaus dailės akademijoje, į keturias – Kazimiero Simonavičiaus universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje ir Žemaitijos kolegijoje.

Kokybė neatitinka lūkesčių

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus portalui 15min.lt sakė, kad panašios tendencijos buvo pastebėtos ir pernai.

„Dalis programų, nesulaukusių kandidatų dėmesio, kartojasi, vadinasi, jos buvo netinkamos, neatitiko potencialių studentų lūkesčių“, – kalbėjo R.Vaitkus.

Jis tikisi, kad apibendrinusios šių metų rezultatus aukštosios mokyklos labai rimtai pergalvos savo strategiją ir nuspręs, ar nevertėtų kai kurių programų visai atsisakyti ir orientuotis į kitas sritis.

Kalbėdamas apie priežastis, kurios lemia stojančiųjų pasirinkimą, R.Vaitkus prabilo apie du problemos aspektus. Vienų programų turinys kanditatų iš esmės netenkina. Yra tokių programų, kurios viename universitete labai populiarios, o kitame visai nesulaukia dėmesio. Vadinasi, tai paties universiteto bėda.

Valstybės poreikiams – tikslinis finansavimas

Tačiau yra ir tokių programų, kurias krepšelių dalybose nepelnytai užgožė kitos – tokiu atveju joms skiriamas tikslinis finansavimas.  

„Šiemet beveik tris kartus padidinome tikslinių studijų vietų ir studijų krypčių skaičių stojant į tarp abiturientų mažiau paklausias, bet darbo rinkai reikalingas specialybes, kaip kad visuomenės saugumo, slaugos, technologijos mokslų, sporto trenerių. Matome, kad griežtesnis valstybės reguliavimas pasiteisino: į šalies ūkiui reikalingas specialybes įstojo žymiai daugiau studentų nei ankstesniais metais. Tai nauda ir valstybei, ir studentui, nes baigęs gaus darbą pagal savo specialybę. Ateityje valstybės reguliavimą priimant studentus tik griežtinsime“, – užtikrino švietimo ir mokslo viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos strategija orientuota į tiksliuoius ir gamtos  mokslus, tam numatytos net struktūrinių fondų lėšos, kurias bus galima investuoti į tam tikrų programų pristatymą ir reklamą.

Į užsienį išvyko ne visi „šimtukininkai“

Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.

Daugiausiai pirmakursių priimta į Vilniaus universitetą (3638), Kauno technologijos universitetą (1871), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (1880), Vilniaus kolegiją (2376) ir Kauno kolegiją (2177).

Lietuvos abiturientai, gavę aukščiausius valstybinių brandos egzaminų vertinimus, pirmenybę teikė Vilniaus universitetui. Su šią aukštąją mokykla sutartį pasirašė 643 iš 1535 „šimtukininkų“. Dar daugiau kaip po šimtą geriausių abiturientų rinkosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

Sutarties su jokia Lietuvos aukštąja mokykla nepasirašė 117 aukščiausius įvertinimus gavusių abiturientų.

„Šie skaičiai paneigia gandus, kad pusė geriausių abiturientų išvyko studijuoti svetur. Be abejo, liūdina, kad jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos, tačiau tikimės, kad jie pasirinko pačias geriausias pasaulio aukštąsias mokykla ir vėliau sėkmingai dirbs savo tėvynei“, – vylėsi R.Vaitkus.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas stojo 35,5 tūkst. pretendentų, arba beveik 10 proc. mažiau nei pernai (2012 m. – 38, 5 tūkst.). Iš jų 21, 7 tūkst. – šių metų laidos abiturientas (2012 m. – 24, 8).

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...