captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su darbiečiais susijusias skalbyklas lydi milijoninė sėkmė

Su dviem įtakingais Darbo partijos politikais – parlamentaru Valentinu Bukausku ir Vilniaus tarybos nare Jolanta Gaudutiene – susijusios skalbimo paslaugų įmonės skina pergales viešųjų pirkimų konkursuose. Dažnai – ir konkuruodamos tarpusavyje ar atsisakydamos sutarčių viena kitos naudai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Su dviem įtakingais Darbo partijos politikais – parlamentaru Valentinu Bukausku ir Vilniaus tarybos nare Jolanta Gaudutiene – susijusios skalbimo paslaugų įmonės skina pergales viešųjų pirkimų konkursuose. Dažnai – ir konkuruodamos tarpusavyje ar atsisakydamos sutarčių viena kitos naudai.

Ryšius tarp penkių viešųjų pirkimų konkursuose dažnai kartu dalyvaujančių įmonių patvirtina daug kas: nuo akcininkų sąrašų iki logotipų ar net bendros interneto svetainės skalbykla.lt. Tuo tarpu daugelį metų skalbyklų versle praleidę „darbiečiai“ teigia jau seniai nesidomintys šiais reikalais.

Persipynė kelios šeimos

J. Gaudutienę ir V. Bukauską dar neseniai vienijo verslo ryšiai. „Darbietė“ J. Gaudutienė ir jos partiečio sūnus Simas Bukauskas turėjo po 25 bendrovės „Vilniaus skalbykla“ akcijas, likusias 50 akcijų, Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, valdė Ieva Poderienė (mergautinė pavardė – Urnikaitė). S. Bukauskas sykiu ėjo ir bendrovės direktoriaus pareigas.

Pernai gegužę J. Gaudutienė deklaravo pabaigusi „Vilniaus skalbyklos“ akcijų pardavimo sandorį – bendrovė „Esama“ už politikės valdytas skalbyklos akcijas atseikėjo net 400 tūkst. Lt. Tuo tarpu S. Bukausko akcijas šių metų sausio 2 d. perėmė I. Poderienė. Jaunoji verslininkė „Vilniaus skalbyklos“ akcininke tapo 2009 m., būdama vos dvidešimties.

V. Bukausko sūnus sostinės skalbyklai jau nevadovauja. Registrų centro duomenimis, nuo šių metų liepos 1 d. „Vilniaus skalbyklos“ direktoriaus pareigas eina I. Poderienės sutuoktinis Mindaugas Poderis. Tuo tarpu „Vilniaus skalbyklos“ didžiausia akcininkė I. Poderienė sykiu yra ir bendrovės „Kauno skalbykla“ direktorė.

Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, didžiausia „Kauno skalbyklos“ akcininkė – taip pat skalbimo paslaugas teikianti Klaipėdos bendrovė „Rasa“, kurią, kaip ir Vilniaus bei Kauno skalbyklas, internete galima rasti adresu skalbykla.lt. Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, „Rasos“ vienintelis akcininkas ir vadovas – I. Poderienės tėvas Vidmantas Urnikas. Jo žmona Sandra Urnikienė – dar vienos skalbimo kompanijos „Navaba“ direktorė. Šios įmonės vienintelė akcininkė – V. Urniko bendrovė „Rasa“.

Beje, parlamentaras V. Bukauskas yra deklaravęs tiesioginį ryšį su V. Urniku. 2009 m., dalyvaudamas rinkimuose į Europos Parlamentą, „darbietis“ deklaravo, jog jo šeimai priklauso „Šiaulių skalbyklos“ akcijų paketas. Tarp žmonių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, jis nurodė savo sūnų S. Bukauską, žmoną Aliną Bukauskienę ir jau minėtą V. Urniką. Galimo interesų konflikto priežastį V. Bukauskas nusakė dviem žodžiais: „Šiaulių skalbykla“. O sūnų S. Bukauską parlamentaras dar šiemet balandį teiktoje interesų deklaracijoje nurodė kaip „Vilniaus skalbyklos“ direktorių.

V. Bukausko deklaracijų duomenimis, „Šiaulių skalbyklos“ akcijos parduotos 2010 m. liepos 26 d. Už akcijas politiko šeima gavo 350 tūkst. Lt. Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, nuo 2010 m. liepos 26 d. „Šiaulių skalbyklos“ akcininke yra jau minėta S. Urnikienė. Kitas akcininkas – jos sutuoktinis V. Urnikas, akcijas valdantis nuo 2007 m. ir buvęs Bukauskų verslo partneris.

Buvę V. Bukausko ir J. Gaudutienės verslai panašūs netgi pagal simboliką – „Šiaulių skalbyklos“ ir „Vilniaus skalbyklos“ logotipai yra labai panašūs.

Konkuruoja tarpusavyje ir užleidžia stambius užsakymus

Visos penkios tarpusavyje susijusios skalbimo paslaugų įmonės – „Vilniaus skalbykla“, „Kauno skalbykla“, „Šiaulių skalbykla“, „Rasa“ ir „Navaba“ – nevengia tarpusavyje konkuruoti. Daugelyje viešųjų pirkimų konkursų dalyvavo dvi ar daugiau šiai grupei priklausančių įmonių. Būta ir tokių atvejų, kai viena įmonė konkursą laimi su mažiausia kaina, tačiau sutartį pasirašyti atsisako, užleisdama vietą brangesnį pasiūlymą pateikusiai kitai penketuko įmonei.

Bene geriausias pavyzdys – 2010 m. vykęs Kauno ligoninės skalbimo paslaugų pirkimas. Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, konkurse dalyvavo penkios įmonės. Keturios iš jų priklauso jau minėtam penketukui: „Rasa“, „Kauno skalbykla“, „Šiaulių skalbykla“ ir „Vilniaus skalbykla“. Visų pirma, „Vilniaus skalbykla“ ir „Šiaulių skalbykla“ pasiūlė identiškas paslaugų teikimo kainas: po 835665 litus ir 12 centų. CVPP paskelbtoje pirkimo ataskaitoje nurodoma, kad „Vilniaus skalbykla“ iš konkurso pašalinta dėl kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo. Tad pirmoje vietoje rikiavosi su identiška mažiausia kaina į konkursą atėjusi „Šiaulių skalbykla“. Tačiau ataskaitoje nurodoma, kad „tiekėjas neatvyko sudaryti pirkimo sutarties iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko“. Iškritus mažiausią kainą siūliusiam dalyviui, Kauno ligoninės konkurso lydere tapo „Rasa“, siūliusi skalbimo paslaugas už kiek daugiau nei 870,7 tūkst. Lt. Bet ties šia įmone pirkimo ataskaitoje mirga tas pats įrašas: „Tiekėjas neatvyko sudaryti pirkimo sutarties iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko“.

Galiausiai liko du dalyviai – 1,677 mln. Lt kainą pasiūliusi bendrovė „Aglaja“ bei minėtajam penketukui priklausanti „Kauno skalbykla“, pateikusi pasiūlymą už maždaug 1,158 mln. Lt. Su „Kauno skalbykla“ ir buvo sudaryta sutartis, mat šimtais tūkstančių litų mažesnes kainas siūliusios „Šiaulių skalbykla“ ir „Rasa“ pergalės konkurse atsisakė.

Dar vienas pavyzdys – 2010 m. vykęs Telšių apskrities ligoninės skalbimo ir lyginimo paslaugų pirkimas. CVPP duomenimis, abiejose pirkimo dalyse laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi „Navaba“. Tačiau bendrovė sutartį atsisakė pasirašyti – taip Telšių ligoninės užsakymas atiteko „Šiaulių skalbyklai“, su kuria sudaryta 133 tūkst. Lt vertės sutartis. Beje, konkurse dalyvavo ir „Rasa“. Ši bendrovė pagal kainą rikiavosi trečioje vietoje.

Penketuko įmonių keliai susikirto daugelyje konkursų. Ne viename jos konkuravo tik tarpusavyje – kiti dalyviai, jei jų ir buvo, būdavo pašalinami dėl vienokių ar kitokių neatitikimų. Vienas naujausių pavyzdžių – šiemet vykęs Vilniaus gimdymo namų skalbimo paslaugų pirkimas. Mažiausią kainą (265,5 tūkst. Lt) pasiūliusi Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų buvo pašalinta iš konkurso, o jame liko tik „Vilniaus skalbykla“ (354 tūkst. Lt) ir „Kauno skalbykla“ (396 tūkst. Lt). Su buvusia J. Gaudutienės įmone ir sudaryta sutartis. Beje, analogiškame Vilniaus gimdymo namų konkurse „Vilniaus skalbyklai“ pasisekė ir prieš dvejus metus – tada bendrovė konkurse dalyvavo su didžiausia kaina (186 tūkst. Lt), tačiau visi trys mažesnes kainas siūlę konkurentai buvo eliminuoti dėl įvairių reikalavimų neatitikimo. Tarp jų – ir „Kauno skalbykla“.

Penkios įmonės – 16 milijonų

CVPP duomenimis, kurie siekia iki 2008 m. rugsėjo, bendra valstybės įmonių ir įstaigų su „Rasa“ sudarytų sutarčių suma – 6,55 mln. Lt, o „Šiaulių skalbyklos“ laimėtų viešųjų pirkimų vertė – 5,73 mln. Lt. Per tą patį laikotarpį „Kauno skalbykla“ su valstybės įmonėmis ir įstaigomis sudarė sutarčių už 2,18 mln. Lt, „Vilniaus skalbykla“ – už daugiau nei 1,71 mln. Lt, o „Navaba“ tenkinosi kuklia 100 tūkst. Lt suma.

Iš viso penkios glaudžiai susijusios įmonės laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už maždaug 16,27 mln. Lt.

V. Urnikas: STT pas mus nieko nerado

Verslininkas V. Urnikas DELFI patvirtino, kad visos penkios minėtos įmonės yra tarpusavyje susijusios, o verslų valdyme jis dalyvauja su žmona, dukra ir žentu. O viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuose šios įmonės dalyvavo ir viena kitai užleido pergales, jis nemato nieko bloga – esą pirkimais domėjosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau nieko nusikalstamo nerado.

„Čia kiekvienos įmonės savo reikalas. Kiekviena įmonė savo daro verslą. Ir prie ko čia? Atsisako, neatsisako. Jeigu nenaudinga (pasirašyti sutartį – DELFI) atsisako, naudinga – dirba. O tai prie ko čia susijusios? Jau čia buvo ir STT – perdavė konkurentai, dabar į DELFI. Buvo STT tyrimas šituo atveju, ir paklausė. Taip, yra sava buhalterija, savo ekonomiką „varo“ kiekviena įmonė. Nesvarbu – žentas, pusbrolis, švogeris. Jau STT šitą dalyką tyrė“, - kalbėjo V. Urnikas.

Paprašytas išsamiau pakomentuoti viešųjų pirkimų peripetijas, pašnekovas pradėjo neigti įmonių tarpusavio ryšius.

„Tarpusavy? Išsiaiškinkit tą žodį „tarpusavy susijusios“, nes už tą, ką parašysit, reikės atsakyti“, - užsiplieskė V. Urnikas.

Netrukus jis skalbyklas ėmė lyginti su „Akropolio“ prekybos centrais. „Palaukit, ponas. Tai „Akropolis“ – nesusiję? Kiekvienam mieste kaina mėsos – tai gal pradėkit? Atskiros parduotuvės – va čia yra susiję“, - mokė pašnekovas.

Dar sykį paprašytas pakomentuoti skalbyklų penketuko veiksmus ir kainas viešuosiuse pirkimuose, V. Urnikas atrėžė, esą jokios jo atsakomybės čia būti negali.

„Ką noriu, tą rašau, įsidėmėkit. Aš darau verslą. Aš ką noriu – tą rašau. Man niekas negali uždrausti. O kuris skelbia konkursą – vat pas juos ir ieškokit. Jeigu jie, žiopliai, nepasidaro apsidraudimo, tai jų problema. Keiskit direktorius“, - bėrė skalbyklų savininkas ir vadovas.

Buvęs Bukauskų verslo partneris taip pat suskubo įžvelgti konkurentų užsakymą už žiniasklaidos dėmesio skalbykloms.

„Čia jums konkurentai padavė. Jūs asmeniškai, toks, paėmėt ir pradėjot tyrimą daryt?“ - DELFI žurnalisto paklausė verslininkas.

Sulaukęs teigiamo atsakymo, pašnekovas atsisakė tuo patikėti.

„Iš kur jūs? Asmeniškai jūs va dabar, aš galiu pasakyti, apie akmenis Vilniaus gatvėje kodėl nedarot? (...) Jums davė konkurentas, užsakymas ne vienas“ - bėrė V. Urnikas.

Jis netgi įvardijo tariamą užsakovą.

„Aš pažįstu poną Grinių, kuris jums užsakymą davė dabar. Užsirašykit ir įdėkit į straipsnį: ponas Grinius davė užsakymą. Kadangi aš paprašiau audituoti jo įmonę, kurioje turiu akcijų. Gediminas Grinius, „Šiaulių skalbykla“ turi akcijų „Bangos skalbykloje“. Padaryti didžiuliai nuostoliai, pinigai išplauti. Dabar audituosim įmonė. Išplauti milijonai“, - kaltinimus žerė V. Urnikas, pridurdamas esą, jo įmonės „vos išgyvena“, o G. Griniaus verslas uždirba penkissyk daugiau.

Verslininkas taip pat dūsavo, esą skalbyklų verslai pastaruoju metu sunkiai suduria galus – tiek dėl Lietuvos verslininkų, tiek dėl kaimynų latvių veiksmų. „Minusas įmonei. Nežinome, kaip išsigelbėti“, - skundėsi V. Urnikas.

„Darbiečiai“ skalbyklų reikalų nekomentuoja

Abu buvę skalbyklų akcininkai – V. Bukauskas ir J. Gaudutienė – DELFI nurodė nesidomintys savo buvusiais verslais.

Parlamentaras V. Bukauskas DELFI teigė „Šiaulių skalbyklos“ akcijas seniai perleidęs žmonai, o po 2010 m. įvykusio akcijų pardavimo sandorio jis tikino apskritai nesidomintis buvusiu savo verslu.

„Tai kad aš nieko bendra neturiu. (...) Parduotos yra akcijos, viskas parduota. Nieko bendra nebėra iš viso. Nieko bendra neturiu ir tikrai nekomentuosiu. Nuo 2004 m. akcijos žmonai perleistos, o 2010 m. parduota“, - kalbėjo „darbietis“.

Politikas nurodė, jog jo sūnus S. Bukauskas „Vilniaus skalbyklos“ direktoriaus pareigas ėjo iki šių metų birželio 28 d. Tuo tarpu pažinties su verslininku V. Urniku parlamentaras nesureikšmina. „Tiktai kad pažįstami iš tų laikų, kada buvo kolega“, - sakė V. Bukauskas.

J. Gaudutienė buvo dar mažiau kalbi.

„Aš neturiu jokių įmonių. Neturiu „Vilniaus skalbyklos“. O tai ką aš daugiau galiu jums pakomentuoti? Nieko aš jums negaliu komentuoti. Todėl, kad aš jau seniai akcijų neturiu – jau gal 2 ar 3 metai“, - sakė Vilniaus tarybos narė.

Politikės interesų deklaracijos duomenimis, „Vilniaus skalbyklos“ akcininke J. Gaudutienė buvo nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki praėjusių metų gegužės 8 d. Akcijų pardavimo sandoris, deklaracijos duomenimis, pradėtas 2010 m. gruodžio 14 d., o baigtas – pernai, gegužės 8 d. Tądien Registrų centre įregistruotas ir pasikeitęs bendrovės akcininkų sąrašas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...